02 13 /10:53

Ministerija siūlo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, o dėl konkrečių valandų žada tartis su visuomene, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Gintautas Jakštas, Ramūnas Skaudžius
Gintautas Jakštas, Ramūnas Skaudžius / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.

„Siūlome tris kryptis: palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, stiprinti mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba“, – antradienį per spaudos konferenciją paskelbė ministras.

Ministras G.Jakštas pažymėjo, kad šie siūlymai teikiami diskusijai, gyventojai gali siųsti savo variantus ministerijai elektroniniu paštu.

„Jokių skubotų ir kategoriškų sprendimų dėl mokyklų su mokomąja tautinių mažumų kalba nebus, siūlymų dėl uždarymo nebus“, – pabrėžė G.Jakštas.

Skirtumai – nuo pradinių klasių

Ministras atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.

„Per keturis pradinio ugdymo metus, kai ugdymo kalba yra tautinių bendrijų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų yra 665, o kai mokomoji kalba lietuvių – mokiniai turi 53 proc. daugiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, t. y. 1015 pamokų per keturis pradinio ugdymo metus“, – pažymėjo G.Jakštas.

Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme lietuvių kabos pamokų skaičius, nepriklausomai nuo mokymo kalbos, jau yra vienodas.

Viceministras Ramūnas skaudžius teigė, jog galimybės geriau išmokti lietuvių kalbą gali būti sudaromos dar darželiuose ir pradinėse klasėse, o kokiu laipsniškumu didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, planuojama tartis su visuomene.

„Pavyzdžiui, jei siektume vieną dieną skirti ugdymui lietuvių kalba darželiuose, tam būtų galima palaipsniui didinti po vieną valandą lietuvių kalba kasmet ir tai nepareikalautų jokių papildomų resursų“, – teigė R.Skaudžius.

„Pradiniame ir ikimokykliniam ugdyme tikrai matome, kad tai yra ta vieta, kur vaikai imliausi kalbai, kur matome skirtumus su kitomis ugdymo įstaigomis, šitą vietą matome ir siūlome stiprinti“, – kalbėjo viceministras.

Pasak R.Skaudžiaus, dar vienas svarstymui teikiamų siūlymų – visuomeninių mokslų, t. y. istorijos, geografijos ir pilietiškumo, mokyti tik lietuviškai.

„Iki programų atnaujinimo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba buvo mokoma per tas pamokas, kai einamos lietuvių istorijos ir geografijos pamokos, kai mokoma pilietiškumo pagrindų. Atnaujintose programose numatyta, kad mokant istorijos pasauliniai įvykiai siejami su Lietuvos istorija, tad Lietuvos istorija tampa neatsiejama istorijos dalimi“, – kalbėjo R.Skaudžius.

„Atskirti Lietuvos ir pasaulio istoriją ir geografiją didaktiniu požiūriu jau yra praeitis“, – pridūrė viceministras.

Daugiau galių mokyklos, savivaldai

Ministerija taip pat siūlo, kad tautinių mažumų mokyklose daugiau sprendimo galios turėtų pačios mokyklų bendruomenės, savivaldybės.

„Siūlome svarstyti, kad mokyklos tarybos sprendimu privaloma tautinės bendrijos kalba viduriniame ugdyme toje mokykloje galėtų tapti pasirenkama“, – sakė R.Skaudžius.

Taip pat ketinama leisti tautinių mažumų mokykloms savo pačių sprendimu įdarbinti mokytojus, kurie tam tikrus dalykus mokytų lietuvių kalba. Viceministras teigė, jog jau šiuo metu tautinių mažumų mokyklos susiduria su sunkumais ieškodamos dalykų mokytojų tautinės mažumos kalba.

„Atsižvelgdami į mokytojų, kurie moko rusų kalba, amžių, matome, kad iššūkiai tik aštrės“, – pridūrė R.Skaudžius.

Viceministras teigė, kad tam tikri pokyčiai palaipsniui galėtų būti diegiami jau nuo ateinančio rugsėjo, o stiprinti tautinių mažumų mokyklų mokytojų lietuvių kalbos įgūdžius galima jau dabar.

G.Jakštas taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.

„Matome, kad egzaminų išlaikymo balai rusakalbėse mokyklose yra mažesnis nei kitose. Kai mokomoji kalba lietuvių, bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaiko 93 proc. abiturientų, kai mokomoji kalba lenkų – 87 proc., kai rusų – tik 83 procentai. Dar svarbiau, kad tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra sąlyga norint studijuoti aukštosiose mokyklose, mokyklose rusų kalba išlaiko tik 48,7 proc. abiturientų, kai mokoma lietuvių kalba – daugiau nei 74 procentų“, – lygino G.Jakštas.

Taip pat ministerija siūlo diskutuoti dėl tautinių mažumų mokyklų mokytojų aukštesnio lietuvių kalbos mokėjimo lygio, pasak ministerijos vadovų, numatant pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, o mokytojai, kuriems artėja pensija, būtų atleidžiami nuo šio reikalavimo.

G.Jakštas taip pat teigė, kad vertinant teisės aktus identifikuota spraga, neužkertanti kelio nedraugiškoms valstybėms vykdyti savo ugdymo programas Lietuvoje, ir bus siūloma ją naikinti.

„Nors tokių mokyklų šiuo metu Lietuvoje nėra, bet norėdami neleisti net teorinės galimybės Lietuvoje vykdyti priešiškų valstybių ugdymo programas ir kad šių valstybių piliečiai ar juridiniai asmenys negalėtų Lietuvoje įgyvendinti tarptautinių programų, siūlysime keisti Švietimo įstatymą“, – sakė ministras.

Uždarymas nesvarstomas

Sausio pradžioje ministras užsiminė apie svarstymus laipsniškai atsisakyti mokymo rusiškai šalies mokyklose. Ministras teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Vėliau G.Jakštas patikslino, kad tokių mokyklų uždarymas nėra svarstomas, bet būtina imtis priemonių, kad tautinių mažumų mokyklų mokinių pasiekimai neatsiliktų nuo bendraamžių.

Pasak G.Jakšto, duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų, o pabaigę tautines mokyklas abiturientai mažiau renkasi studijas aukštosiose mokyklose, yra mažiau dirbančių kvalifikuotą darbą.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis