Kaip trečiadienį pranešė ministerija, pertvarkant profesinio mokymo sistemą bus plečiamos galimybės mokytis profesijos ir kartu įgyti vidurinį išsilavinimą. Taip pat planuojama nuosekliai didinti profesinio mokymo programų pasiūlą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims, plėtojama pameistrystė.
Tuo metu Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, trečiadienį svarstęs ministerijos parengtą planą, paragino jo pasirašymą atidėti.
Trys kryptys
Anot ministerijos, numatomos trys svarbiausios profesinio mokymo stiprinimo kryptys: išteklių sutelkimas ir mokyklų stiprinimas, profesinio mokymo prieinamumo regionuose išsaugojimas mažėjant mokinių skaičiui, darbo rinkos poreikių tenkinimas.
Bus siekiama plėsti ir profesinių mokyklų dalininkų spektrą, kad verslas ir savivaldybės kuo stipriau galėtų dalyvauti profesinio mokymo stiprinimo veiklose.
Ministerija tikina, kad šiuo per pastaruosius metus parengtu planu siekiama, jog mažėjant mokinių skaičiui ir didėjant atotrūkiui tarp didžiausių ir mažiausių profesinių mokyklų regionuose, visi mokiniai galėtų naudotis moderniomis praktinio mokymo bazėmis, kad nebūtų dubliuojamos programos tuose pačiuose miestuose, būtų sutelkti ištekliai dėl mokymo kokybės.
Dėl to siūloma, kad dalis mažesnių mokyklų taptų stambių, stiprių, geresnę praktinio mokymo bazę turinčių to regiono profesinio mokymo įstaigų padaliniais.
Profesinio mokymo įstaigų stiprinimo planas pateiktas svarstyti pačioms įstaigoms, o pasiūlymų laukiama iki balandžio 6 dienos.
Vilniuje, Kaune – dėmesys inžinerinei pramonei
Pasak ministerijos, Vilniuje siūloma stiprinti inžinerinės pramonės ir informacinių technologijų sričių darbuotojų rengimą sutelkiant išteklius viename centre, todėl prie Vilniaus technologijų mokymo centro siūloma jungti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą.
Numatyta, kad Vilniaus technologijų mokymų ir reabilitacijos centras taptų profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ dalimi. Taip siekiama plėsti profesinio mokymo paslaugų galimybes ir kokybę specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems žmonėms.
Kaune, kaip ir Vilniuje, anot ministerijos, ypatingas dėmesys skiriamas inžinerinės pramonės, gamybos ir statybos sričių profesiniam mokymui. Stiprinant šias sritis ir telkiant išteklius į vieną centrą siūloma jungti tris mokyklas: Kauno technikos profesinio mokymo centrą, Vilkijos žemės ūkio mokyklą bei Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrą.
Siekiant sumažinti programų dubliavimą ir išgryninti jų pasiūlą prie didžiausios Kauno mieste profesinio mokymo įstaigos – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro – norima jungti Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą.
Sostinėje iš viso veikia devynios profesinio mokymo įstaigos, jos turi 7,3 tūkst. mokinių, o absolventų įsidarbinimas svyruoja nuo 50 iki 80 procentų. Tuo metu Kauno mieste ir rajone veikia aštuonios profesinio mokymo įstaigos, jose mokosi beveik 9,5 tūkst. asmenų. Mokyklų absolventų įsidarbinimas svyruoja nuo 56 iki 74 procentų.
Panevėžyje ir Šiauliuose liktų po vieną centrą
Klaipėdos apskrityje taip pat veikia aštuonios profesinio mokymo įstaigos, tik mokinių jose dvigubai mažiau negu Kaune – 4,5 tūkst., o absolventų įsidarbinimas neperžengia 76 procentų.
Čia siekiant išvengti programų dubliavimo, efektyvinti mokymą, siūloma prie Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro jungti Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, o prie Klaipėdos technologijų mokomo centro – Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą.
Šiaulių mieste ir rajone bei Panevėžio mieste veikia po tris profesines mokyklas. Šiuose regionuose prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, profesinio mokymo įstaigos konkuruoja dėl tų pačių mokinių, dalis praktinio mokymo bazės dubliuojasi. Siūloma abiejuose miestuose profesinio mokymo įstaigas sujungti į stiprius centrus, tikslingai investuojant į infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius.
Alytaus regione būtų stiprinamos profesinio mokymo paslaugos prie Alytaus profesinio rengimo centro prijungiant Varėnos technologijos ir verslo mokyklą. Kaip ir visais kitais mokyklų jungimo atvejais, Varėnoje profesinis mokymas ir toliau vyktų, tačiau būtų labiau atsižvelgiama į rajono darbo rinkos poreikius.
Utenos regione siūloma kurti stiprų į inžinerinės pramonės raidą orientuotą profesinio mokymo centrą su dviem filialais: Visagino bei Utenos. Jis veiktų dabartinių mokyklų bazėje.
Viceministrė: pokyčiais reaguojama į darbo rinką
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė tvirtina, kad profesinio mokymo sistema turi reaguoti į darbo rinkos pokyčius, jog specialistus būtų spėta parengti „ne po metų ar dvejų, o kai jų reikia“.
„Profesinis mokymas nuolat atsinaujina ir tobulėja, tačiau absolventų įsidarbinimo rodiklis – vidutiniškai 67 proc. – signalizuoja apie pokyčių būtinybę. Įsidarbinamumas tiesiogiai siejasi su profesinio mokymo kokybe, glaudžiais mokymo įstaigų ryšiais su darbdaviais, mokymusi darbo vietoje“, – sako viceministrė.
„Siekiame, kad profesinės mokyklos būtų mokymosi visą gyvenimą varikliais, teiktų švietimo paslaugas ir jaunimui, ir suaugusiems“, – teigia ji.
Iki 2027 metų profesinio mokymo įstaigoms stiprinti numatyta apie 110 mln. eurų investicijų iš įvairių Europos sąjungos priemonių ir projektų. Iš jų beveik 39 mln. eurų planuojama skirti profesinių mokyklų regionuose infrastruktūrai gerinti, pameistrystės plėtrai ir pedagogų kvalifikacijai tobulinti – 20 mln. eurų. 2,6 mln. eurų numatyta finansinėms paskatoms profesinio mokymo įstaigų mokiniams iš nepalankios socialinės aplinkos.
Komitetas prašo neskubėti
Trečiadienį profesinių mokyklų pertvarkos planą svarstęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas paragino ministeriją jo pasirašymą atidėti ne mažiau kaip dviem savaitėms.
Anot Seimo narių, rengiant planą trūko dialogo su mokyklų bendruomenėmis, profesinėmis sąjungomis, pasigesta pokyčių pagrįstumo.
Šiuo metu šalyje veikia 56 profesinio mokymo įstaigos. Dešimtyje jų, rugsėjo duomenimis, mokėsi mažiau nei 300 mokinių, 26 – daugiau nei 500. Tuo metu Latvijoje veikia 22 profesinio mokymo įstaigos, Estijoje – 26.
