Vyriausybei ministerija siūlo keisti nutarimą, kuriuo nustatoma teisė vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Lietuvoje.
Atsižvelgiama į tai, kad dabar vienas iš tokioms mokykloms keliamų reikalavimų – pateikti savo šalies patvirtinimą, kad bendrasis ugdymas bus vykdomas pagal atitinkamos užsienio valstybės pripažįstamą bendrojo ugdymo programą ir standartus. Taip pat reikalaujama patvirtinimo, kad pagal minėtus standartus įgytas išsilavinimas bus pripažįstamas toje valstybėje ar tarptautiniu mastu.
Tik tuomet ministerija, gavusi Vyriausybės sutikimą, gali leisti tokiai mokyklai oficialiai veikti.
Projektu siūloma atsisakyti tvarkos, kai užsienio mokyklos veiklai būtinas Vyriausybės pritarimas, tai pat – iki kitų metų kovo vidurio atidėti terminą, per kurį būtų būtina pristatyti reikiamus dokumentus iš Ukrainos. Ši data siejama su Vyriausybės šiemet kovo 16-ąją priimtu sprendimu suteikti visiems į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams laikinąją apsaugą.
„Siūloma numatyti, kad sutikimas vykdyti Ukrainos bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas gali būti išduodamas pareiškėjui nepateikus užsienio valstybės kompetentingos institucijos rašto, kadangi dėl Rusijos karinės agresijos Ukraina tokio pobūdžio raštų pateikti objektyviai negali“, – teigia ministerija.
Kartu nurodoma, kad per nurodytą laiką nepateikus Ukrainos sutikimo, leidimas veikti tokiai bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo mokyklai būtų panaikintas.
Į Lietuvą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios atvyko 56 tūkst. ukrainiečių, daugiau nei ketvirtadalis jų yra mokyklinio amžiaus. Lietuvoje ukrainiečiai mokomi bendrose klasėse su lietuviais ir kitų tautybių vaikais, veikia keletas įstaigų, skirtų tik ukrainiečiams, o dalis jų šiuos mokslo metus baigė nuotoliu.
