Darželį-mokyklą „Vilija“ daugiausia lanko vaikai iš lenkų šeimų, bet yra ir rusų, ukrainiečių, baltarusių bei kitų tautybių. Priešmokyklinių vaikų grupės auklėtoja Ivona Pavlovska savanoriškai vaikus moko lietuvių kalbos – už tai jokio piniginio atlygio negauna. Pasak pedagogės, vaikus mokyti kalbų geriausia nuo mažumės.
„Mes net neturime tokių kaip pamokų. Mes su jais tiesiog viską žaidžiame lietuviškai, mes valgome, sakau, ar skanus tas makaronas. Jiems labai iš tikrųjų patinka, kai auklėtoja ištraukia iš lėkštės tą makaroną ir parodo, jie atsimena“, – pasakojo I.Pavlovska.
Patvirtinus naują tvarką Ivona ir kiti pedagogai gautų atlygį už lietuvių kalbos pamokas. Papildomai kasmet tam reikėtų apie 600 tūkst. eurų.
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad tautinių mažumų darželiuose vaikai iki 6 metų ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę būtų mokomi lietuvių kalbos.
„Jeigu valstybė mums finansuotų ugdymą valstybine lietuvių kalba, kad čia būtų specialistas, lietuvių kalbos mokytojas, tai aišku, ir tėvai šito pageidautų, ir nieko blogo nebūtų vaikams, kad jie išgirstų tą kalbą, kadangi lietuvių kalba čia nėra svetima“, – sakė darželio-mokyklos „Vilija“ direktorė Sofija Matarevič.
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad tautinių mažumų darželiuose vaikai iki 6 metų ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę būtų mokomi lietuvių kalbos. Lietuvos lenkų atstovas Seime, Švietimo ir mokslo komiteto narys Jaroslavas Narkevičius sako abejojantis dėl tokių siūlymų.
„Taigi siekiai yra pertekliniai, manau, kad reikėtų peržiūrėti visą sistemą lietuvių kalbos mokymo ir numatyti skirtingas programas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus, kalbos skirtumus ir bendrojo lavinimo mokyklų pabaigoje tie siekiai arba tie kriterijai galėtų būti jau suartėjantys. Bet tiktai mokyklos pabaigoje, o per tą laiką reikėtų numatyti skirtingas programas, atsižvelgiant į vaikų ugdymosi sąlygų kalbinius ypatumus“, – kalbėjo Seimo LLRA-KŠS frakcijos narys, Švietimo ir mokslo komiteto narys J.Narkevičius.
„Ugdymo turinio pertvarkos klausimas yra darbotvarkėje ir iš tiesų tada ir ten bus tam tikri pokyčiai, bet jie netrukdo pradėti nuo apačios ir tuomet kilti į viršų, sakykim, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, kur gali būti tam tikros kaitos“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša pritaria, kad vaikus mokyti kalbų reikia kuo anksčiau, bet pripažįsta, kad toks ministerijos siūlymas sukels daug ginčų.
„Nuo kada reikia pradėti, kiek reikia tų valandų skirti, nes tenka sutikit, kad jaunam, besivystančiam vaikui yra papildomas krūvis netgi dvigubas, juk yra ir gimtoji kalba, ir yra dar svetimoji kalba, kurią jam reikia išmokti. Šitas santykis, kada ir kiek, bus diskusijų objektas“, – teigė E.Jovaiša.
Vasarą grupė Seimo konservatorių siūlė dėstyti daugiau dalykų lietuvių kalba, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje bent 60 proc. temų būtų dėstoma lietuvių kalba, o kita dalis – tautinės bendrijos kalba. Tačiau Seimo teisininkai sukritikavo tokį siūlymą, nes įžvelgė, kad jis gali apriboti tautinių mokyklų savivaldą.
