„Labai prašau bendradarbiavimo, nes ne vienas universitetas, rektoriai yra kaip lyderiai pakvietę savo bendruomenes priešintis reformai, rengti peticijas. Aš vargiai ar tai galėčiau pavadinti bendradarbiavimo forma. (...) Reikia ieškoti dialogo ir neskaldyti interesų, o veikti išvien, sprendžiant labai sudėtingas problemas“, – penktadienį į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją kreipėsi ministrė.
VDU išplatino peticiją
Ketvirtadienį peticiją dėl Kauno universiteto išplatino Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Oficialiame universiteto puslapyje skelbiamoje peticijoje rašoma, kad bendruomenei „visiškai nepriimtini Švietimo ir mokslo ministerijos neskaidrūs bei skuboti veiksmai, rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas ir vengiant dialogą su universitetais“.
Taip neįvyko, aš tą ir pasakiau. Bet kolegos, neaštrinkime to, ieškokime pozityvo.
Ministrė taip pat teiravosi rektorių konferencijos prezidento VDU rektoriaus Juozo Augučio, ar tai, jog su universitetais nesitariama, yra oficiali rektorių konferencijos pozicija.
Šio susitikimo išvakarėse J.Augutis BNS sakė, kad rektoriai ministrę aptarti reformą kvietė prieš ją svarstant Vyriausybėje, tačiau į šį prašymą atsižvelgta nebuvo.
„Taip neįvyko, aš tą ir pasakiau. Bet kolegos, neaštrinkime to, ieškokime pozityvo“, – į ministrės priekaištus atsakė J.Augutis.
A.Žukauskas: reikia finansavimo sutarties
Jis pabrėžė, kad visa jo viešai išsakyta kritika reformai buvo VDU rektoriaus, o ne rektorių konferencijos vadovo pozicija.
J.Augutis universitetų rektoriams pateikė siūlymą per kelerius metus savarankiškai susimažinti programų skaičių, tačiau šis pasiūlymas nesulaukė kitų rektorių pritarimo, argumentuojant, kad su esama finansavimo sistema, toks žingsnis universitetams būtų nuostolingas.
„Kol yra krepšelinė sistema, tai yra rinkodariniai dalykai, nes krepšeliai paskatino rinkodarą, neskatinant kokybės. Kol jie yra, mažinti tokiais būdais, ypač kai yra specifika, tarkime, medicinoje, (...) tokį įsipareigojimą sunku atlikti, neatlikus analizės. Esminis dalykas turėtų būti sutartis finansavimo ir tada labai savaime greitai viskas susitvarkytų“, – kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas.
Susitikimo su rektoriais metu ministrė taip pat pristatė finansavimo mechanizmą, pagal kurį universitetai būtų skatinami jiems keliant stojamojo balo kartelę.
„Mes esame pažadėję, kad skatinsime tuos, kurie to susitarimo laikosi. Esame peržiūrėję, kad yra apie 2 mln. eurų lėšų, tas skaičius gali kisti į didėjimo pusę“, – rektoriams sakė J.Petrauskienė.
Skatinamosios lėšos universitetus pasieks spalį
Kaip pristatė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, siūloma fondo lėšas skirstyti pagal dvi dedamąsias: viena būtų siejama su kartelę perkopiančių studentų skaičiumi, todėl aukštosios mokyklos, kurios tradiciškai turi didesnį geresnius balus gaunančių studentų skaičių, šias lėšas gautų. Kita dedamoji būtų paskirstoma toms aukštosioms mokykloms, kurioms šiais metais būtų paskirta pagal priėmimo proporciją, atsižvelgiant į studentų sumažėjimą.
„Tai nėra kompensacinis, tai yra skatinamasis mechanizmas. Tos dvi sąlygos bus taikomos tik toms mokykloms, kurios laikysis konkursinio balo trys“, – pabrėžė ministrė.
Pasak jos, šios lėšos universitetus galėtų pasiekti spalio pabaigoje, paaiškėjus, kiek studentų priimta į universitetus.
Tai nėra kompensacinis, tai yra skatinamasis mechanizmas. Tos dvi sąlygos bus taikomos tik toms mokykloms, kurios laikysis konkursinio balo trys.
Vis dėlto tarp rektorių kilo diskusija, kuriems universitetams turėtų tekti didesnė dedamoji dalis: tiems, kurie ir taip priima gerai besimokančius studentus, ar tiems, kurie dėl aukštesnio balo neteks dalies studentų.
„Kaip tai suderinama su socialiniu teisingumu? Padaugės jaunų žmonių, kurie turi mokėti už mokslą. (...) Ar čia negalėtų būti šiek tiek, nors 2,5 kokio balo?“ – svarstė Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.
„Manyčiau, tai tikriausiai ir yra variantas dalinti per pusę arba turėti pirmąjį dedamąjį didesnį svorį – tiems, kurie laikosi susitarimo, pagal priimtųjų skaičių“, – sakė ministrė.
Mokslo ministrė yra įpareigojusi universitetus į valstybės finansuojamas vietas studijuoti priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3 stojamuosius balus. Savo ruožtu universitetai įsipareigojo šią kartelę taikyti ir į mokamas vietas priimamiems studentams.
Vyriausybė palaiko tinklo pertvarką
Keturios aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – savo ruožtu sausį pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją. Vienas deklaruojamų siekių – nuosekliai didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų padidintas iki 4.
Vyriausybė šį trečiadienį pritarė mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planui ir teikia jį svarstyti Seimui.
Pagal šį planą Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys.
Lietuvos edukologijos universitetas, pagal Vyriausybės parengtą projektą, turėtų būti jungiamas prie kuriamo naujo Kauno universiteto, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai – prie Vilniaus universiteto.
Dalies aukštųjų mokyklų vadovai šiems siūlymams nepritaria, rektoriai jau anksčiau yra išsakę kritikos, kad pertvarkos planą rengusi darbo grupė su jais nebendradarbiavo.
