Pasak ministro, pradžioje tarp kriterijų skirstant 9 mln. eurų, buvo ir renovuotinų patalpų plotas bei studentų skaičius.
„Bet Vyriausybės sprendimas buvo, kad visgi turime skatinti tas aukštąsias mokyklas, kurios atsižvelgia į Vyriausybės vykdomą politiką, orientuotą į kokybę. Vienas iš tokių kriterijų svarbiausių buvo ir spaudimas ta linkme, kad laikytis minimalių reikalavimų priimant į aukštąjį mokslą, į valstybės finansuojamas vietas, kartu siūlant suvienodinti tuos reikalavimus ir tiems studentams, kurie stoja ir į valstybės nefinansuojamas vietas“, – teigė A.Monkevičius.
„Jis padarytas pirminis, politinis toks reikalavimas. Kiti reikalavimai išliko tie patys ir pagal tai tos lėšos ir buvo paskirstytos. Bet visiškai pritariu, kad galėčiau kalbėti apie tai, kad ieškoti dar būdų aukštosioms mokyloms bendrabučius toliau tvarkyti, renovuoti“, – tvirtino ministras.
Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius atkreipė dėmesį, kad kriterijus, pagal kurį atmestos paraiškos, t.y. minimalaus balo slenksčio nesilaikymas praėjusių metų priėmime į visas studijas, nėra teisėtas, kadangi mokykloms nėra prievolės laikytis minimalaus balo priimant studentus į valstybės nefinansuojamas vietas.
„Ministre, aišku, kad reakcija aukštųjų mokyklų bus aštri“, – pabrėžė G.Steponavičius.
Anot jo, prieš kelias dienas pakoreguotame įsakyme ministras „eliminavo didesnę dalį aukštųjų mokyklų – Lietuvos kolegijas ir dalį universitetų“ iš galinčiųjų siekti tokios paramos.
Sprendimais nepatenkinti
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Eigirdo Sarkano nuomone, dėl tokio selektyvaus aukštųjų mokyklų atrinkimo, studentai tampa situacijos įkaitais bei siūlo alternatyvą.
„Tai, kad aukštųjų mokyklų bendrabučių situacijos gerinimui yra skiriamas didesnis dėmesys ir net numatomos lėšos tikrai nuteikia optimistiškai, tačiau kriterijai, pagal kuriuos aukštosioms mokykloms bus skirtos lėšos, kelia abejonių, kadangi vienerių metų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų nesilaikymas neturėtų būti tiesiogiai susijęs su bendrabučių modernizavimu, o studentai neturėtų tapti situacijos įkaitais, nes šioje situacijoje, pirmiausia nukenčia ne aukštoji mokykla, o studentai.
Kaip bebūtų, mes apskritai abejojame, ar šiuo metu siūlomas lėšų panaudojimas bendrabučių modernizavimui yra pats geriausias, todėl dar praėjusią savaitę Lietuvos studentų sąjunga kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijas ir Vyriausybę, su siūlymu investuoti valstybės lėšas ne į senų, energetinį efektyvumą praradusių, bendrabučių modernizavimą, tačiau nukreipti jas į naujų bendrabučių statybas“, - pranešime teigė E.Sarkanas.
Pasak jo, praktiškai visi aukštosioms mokykloms priklausantys arba patikėjimo teise valdomi studentų bendrabučiai yra senos statybos – pastatyti dar prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą, todėl, nepaisant aukštųjų mokyklų pastangų juos modernizuoti, yra ženkliai sumažėjęs bendrabučių energetinis efektyvumas, o gyvenimo sąlygos, kai kelių šimtų vietų bendrabučio studentams yra numatyti vos 8 ar 10 dušų ar vienam studentui tenkantis naudingas gyvenamas plotas yra per mažas, nebeatitinka pasikeitusių asmens poreikių.
Taip pat, anot LSS, didelė dalis bendrabučių yra nepritaikyti fizinę negalią turintiems studentams.
„Paskutinis modernus, A energetinės klasės bendrabutis, pritaikytas negalią turintiems studentams, Klaipėdos universiteto pastangomis, buvo pastatytas 2016 metais. Remiantis viešai prieinamais duomenis, bendrabutyje yra apie 170 vietų, o jo statybos kainavo 2,8 mln. eurų,“ – sakė E.Sarkanas.
