Prioritetas teikiamas vaikų su specialiais poreikiais įtraukimui ir gamtos mokslų bei technologijų krypties STEAM (Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) būreliams, kad tokiam lėšų panaudojimui neprieštarautų Europos Komisija.
Neformalaus ugdymo programų tiekėjai bei kai kurie politikai nuogąstauja, kad neskyrus lėšų iš biudžeto ir kliaujantis ES pinigais gali būti sugriauta nuo 2015 metų veikianti sistema, kurioje dalyvauja netoli 100 tūkst. vaikų.
Neformaliojo vaikų švietimo situaciją trečiadienį aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Šiemet užregistruota 1206 laisvieji mokytojai ir organizacijos, siūlančios 2310 programų, prieš porą metų programų buvo perpus mažiau.
Ministras: tai avarinis atvejis
Švietimo ministras A.Monkevičius sako, kad sprendimas NVŠ krepšeliui 2020 metams naudoti struktūrinių fondų lėšas „yra avarinis atvejis“.
„Buvo siūlymas nuo pat pradžių skirti iš biudžeto nacionalinės dalies tiesiogiai, tačiau tų lėšų nėra, nes trūksta mokytojų atlyginimams, kitoms sritims. Bet neformalusis ugdymas – be galo svarbi sritis, todėl mes numatėm iš savo disponuojamų struktūrinių fondų lėšų tą pačią sumą, kokią buvo iš šiemet, skirti 12 mln. eurų, nes kitos išeities nematom“, – BNS trečiadienį sakė A.Monkevičius.
Ministro lapkričio 18 dieną pasirašytame įsakyme nurodoma, kad tuo atveju, jei NVŠ lėšų yra mažiau nei vaikų, norinčių dalyvauti programose, lėšos pirmiausiai skiriamos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Taip pat prioritetas teikiamas STEAM būreliams.
A.Monkevičius ramina, jog dabartinės situacijos tai nekeičia, vaikai galės gauti finansavimą nepriklausomai nuo to, kokį būrelį lanko, nes jo įsakymas yra „tik rekomendacija“.
„Tai buvo toks kaip ir avarinis atvejis, jei iš biudžeto nacionalinės dalies negausim. Tam, kad Europos Komisija neprieštarautų, mes apraše rekomenduojam savivaldybėms, kad būtų nukreipta į specialiųjų poreikių vaikus, jų įtraukti į neformalųjį švietimą, kita dalis – skatinti plėtrą, kur vaikų dar yra mažai, biologiją, mediciną, robotiką. Tai būtų signalas, kad tokie būreliai būtų palankiau vertinami, bet tai tik rekomendacija“, – kalbėjo ministras.
Anot A.Monkevičiaus, iš NVŠ programų 70 proc. sudaro sportas, choreografija, ir iki šiol „buvo duodamas signalas, kad STEAM veiklų atsirastų daugiau“. „Bet tai yra rekomendacija, tai sąlyga, be kurios mes negalime tikėtis palankaus EK sprendimo“, – pažymėjo ministras.
G.Steponavičius: už borto liks daugybė vaikų
Opozicijos atstovas Gintaras Steponavičius komiteto posėdyje teigė, jog lėšų NVŠ krepšeliams nenumačius šalies biudžete „finansinė našta už būrelius vėl persikels ant dešimčių tūkstančių vaikų tėvų pečių“.
„Yra reali grėsmė, kad sistema, kuri veikia, bus išdraskyta. Aš siūlau sutarti, kad reikiami 12 mln. eurų būtų rasti biudžete“, – Seimo komiteto posėdyje sakė G.Steponavičius.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai su kitais parlamentarais yra registravę tokį siūlymą biudžeto projektui.
„Vyriausybė atnešdama biudžetą nenumatė jokių lėšų neformaliam vaikų švietimui ir kartu aišku, kad Europos Komisija nebeketina, kaip šiais ir ankstesniais metais, finansuoti visų 100 tūkst. vaikų popamokinių lėšų, ir jei bus skirtos lėšos, tik socialinės atskirties mažinimui. Kitaip tariant, yra reali grėsmė, kad už šios sistemos borto bus palikti dešimtys tūkstančių vaikų ir šeimų“, – po komiteto posėdžio BNS sakė G.Steponavičius.
Nacionalinės krepšinio akademijos steigėjas Andrius Čerškus komiteto posėdyje teigė, jog nutrūkus finansavimui tėvai regionuose nebeišgalės vaikų leisti į būrelius.
„Kai tas krepšelis pakibęs ant plauko, nelikus finansavimo tėvams, kurie dabar gali mokėti penkis ar dešimt eurų, mažesniuose miesteliuose 25 eurai jiems jau bus per didelė našta“, – sakė A.Čerškus.
Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikalajūnas tvirtino, jog galimybė pasinaudoti NVŠ krepšeliu turėtų būti vienoda visiems vaikams, neišskiriant atskirų krypčių.
„Būreliai, man atrodo, turi tiesioginę sąsają su karjeros pasirinkimu, ir jį kuo mažiau reikia reguliuoti, kad vaikai patys atrastų savo talentus, savo vietą pasaulyje, kur jiems geriausiai sekasi, ir patys pasirinktų“, – kalbėjo K.Mikalajūnas.
Užmojai buvo didesni
Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis įvestas 2015 metais kaip tikslinė valstybės dotacija neformaliajam vaikų ugdymui.
Įvairių tiekėjų, organizacijų siūlomas programas akredituoja savivaldybė. Mokiniui, kurio tėvai pasirašo sutartį su programos tiekėju, valstybė skiria neformaliojo švietimo krepšelį – iki 20 eurų. Dauguma savivaldybių skiria po 15 eurų, dvi savivaldybės – Kėdainių rajono ir Visagino – šiemet skyrė 16,5 ir 20 eurų.
Pavasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbė, kad neformaliojo švietimo krepšeliui kitąmet planuojama skirti 7 mln. eurų daugiau – 19 mln. eurų, tačiau svarstant biudžetą jau ieškoma galimybių bent išlaikyti esamą sumą, 12 mln. eurų.
Ministerijos skaičiavimais, neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu šiemet naudojasi 28 proc. vaikų, pernai šis skaičius siekė 22 procentus. Iš viso įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus mokyklose ir kitur lanko daugiau nei 195 tūkst., t. y. daugiau kaip 60 proc. mokinių. Ministerijos siekis – į neformaliojo švietimo veiklas įtraukti bent 75 proc. visų mokinių.
Ministerijos duomenimis, daugėja ne tik vaikų, besinaudojančių NVŠ krepšeliu, bet ir pačių programų. Šiemet užregistruota 1206 laisvieji mokytojai ir organizacijos, siūlančios 2310 programų, prieš porą metų programų buvo perpus mažiau.
Daugiausia siūloma sporto, choreografijos, muzikos programų, informacinių technologijų, pilietiškumo ir saugaus eismo programų vaikams.
