„Didžiausias mūsų rūpestis, kad mokyklos, ugdymo įstaigos turėtų pakankamai ugdymo specialistų, mokytojų padėjėjų. Šiandien jų trūksta, bet situacija gerėja, mokytojų padėjėjų per pastaruosius ketverius metus išaugo dvigubai, studijuojančių švietimo pagalbą nuo 17-kos 2018 metais išaugo iki 127-ių 2022 metais“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniaus Palaimintojo Teofilio Matulionio gimnazijoje sakė J.Šiugždinienė.
Pasak ministrės, lėšos yra tik vienas iš įtraukiojo ugdymo užtikrinimo garantų, visuomenė tam taip pat turi būti pasiruošusi vertybiškai.
„Kas yra svarbiausia įtraukiajame ugdyme – turime atverti ne tik mokyklų duris, bet ir visų širdis, nes tai kultūrinis, vertybinis pokytis“, – pabrėžė ministrė.
Nuo 2024 metų bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.
Ruošiantis šiems pokyčiams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kitais mokslo metais savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 bandomųjų įtraukiųjų klasių, vėliau numatoma jų plėtra visoje Lietuvoje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas įtraukiajam ugdymui Ignas Gaižiūnas pabrėžė, kad mokyklą vaikui su specialiaisiais poreikiais tėvai turi parinkti atsižvelgdami į specialistų rekomendacijas, ir nebūtinai artimiausia ugdymo įtaiga bus vaikui tinkamiausia.
„Labai svarbus principas, kad tėvai, tardamiesi kartu su specialistais, turi rasti geriausiai poreikius atitinkančią mokyklą ir joje ugdyti vaiką. Tėvų teisė rinktis ugdymo įstaigą turi būti derinama su pareiga klausyti specialistų rekomendacijų, kad būtų atrasta tinkamiausia vaikui tinkanti mokykla. Todėl nebūtinai mokykla kitoj tvoros pusėj yra mokykla, kuri geriausiai atitinka vaiko poreikius“, – kalbėjo I.Gaižiūnas.
Jo pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose mokosi 75 tūkst. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, tai sudaro 15,6 proc. visų vaikų.
Bendrosiose klasėse jau mokosi 89,5 proc. visų specialiuosius poreikius turinčių vaikų, 10 proc. vaikų mokosi specialiosiose klasėse ar specialiosiose mokyklose.
„Yra 1,5 proc. Lietuvos vaikų, kuriems turėtume plačiau atverti savo mokyklų duris. Jau dabar absoliuti dauguma specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokosi kartu bendrose klasėse su bendraamžiais, bet labai svarbu, kad būtų sudarytos kokybiškos sąlygos ateiti naujiems vaikams ugdytis į mokyklas“, – pabrėžė patarėjas.
Vienos pirmųjų mokyklų, Lietuvoje pradėjusių įtraukųjį ugdymą, Vilniaus Palaimintojo Teofilio Matulionio gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė pasakojo, kad šiuo metu specialiųjų poreikių turintys vaikai sudaro apie šeštadalį visų gimnazijos mokinių.
„Jau prieš tris dešimtmečius šios mokyklos bendrosiose klasėse kartu su bendraamžiais mokėsi ir specialiųjų poreikių vaikai. Įtraukiajame ugdyme nėra svarbūs skaičiai, bet labai svarbi darbo kokybė. Nuėjome 30 metų nuolatinio mokymosi, veiksmingų įtraukiojo ugdymo darbo modelio paieškų“, – per spaudos konferenciją sakė direktorė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2023–2029 metams įtraukiojo ugdymo plėtrai yra numačiusi 136,1 mln. eurų. Iš jų preliminariai 2023 metais rengiamasi skirti 6,2 mln. eurų, 2024 m. – 15,6 mln. eurų. Pasak ministerijos, finansavimas bus skiriamas mokymosi aplinkai ir mokytojams pasirengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti.
Dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių. Praėjusiais mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo 71,4 tūkst., jie sudarė apie 15 proc. visų moksleivių.
