Sausio viduryje J.Švėgžda iškeliaus į Daniją. 19-metis ketina dirbti prekybos tinke „Lidl“. Be to, apsiuostys, ar verta studijuoti Danijoje, kur studijos nekainuoja. Tokia galimybe jau pasinaudojo Justino brolis, trečius metus svečioje šalyje kremtantis finansų ir vertybinių popierių mokslus.
Mesti juos dėl prastos studijų kokybės Justino broliui minčių nekilo.
Tuo metu pats Justinas net nesvarstė galimybės rinktis studijų užsienyje. Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją baigęs jaunuolis seniai svajojo mokytis Vilniaus universitete. Tačiau labai greitai suprato, kad išsvajotos ekonomikos studijos čia jam neduos jokios naudos, juolab tikrai nepaklos pamatų profesinei veiklai pagal specialybę.
J.Švėgžda metė studijas, o po šio sprendimo parašė atvirą laišką ministrei A.Pitrėnienei. Pirmadienį ministrė vaikiną pasikvietė pasikalbėti.
„Tau turi rūpėti tavo gyvenimas, o ne švietimas. Universitetus ir jų programas tegul vertina ekspertai, o mes pasikalbėkime žmogiškai, paprastai. Išklausiau vieną iš mokinių, tai dabar gaunu tiek laiškų, kad galėčiau nieko nedaryti, tik susitikinėti. Dabar susitinku su tavimi kaip su studentų atstovu – ir bus baigta“, – kalbėjo ministrė.
Be to, ji pažymėjo, kad susitikime nenori jaustis kaip per egzaminą, todėl iškart nutraukė Justino klausimą, kodėl problemos, kurios, pačios ministrės tvirtinimu, yra įsisenėjusios, niekaip neišsprendžiamos.
Pažadai neatitiko tikrovės
J.Švėgžda priėmė A.Pitrėnienės nustatytas taisykles ir nusprendė prie problemų priartėti iš toliau.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad mokslo metų pradžioje dekanas deklaravo, kad Ekonomikos fakultetas yra pats demokratiškiausias iš visų esančių Vilniaus universitete: dėstytojai bus kaip kolegos, būsite visi išklausyti, bendradarbiavimas ir glaudus ryšys garantuotas. Tačiau tai visai neatitiko realybės, nes per visą studijų laiką teko sutikti tik vieną tokį dėstytoją, kuris, beje, buvo pats jauniausias“, – kalbėjo Justinas.
Jis pažymėjo, kad dėstytojai, nors ir pasiekę aukštą erudicijos lygį savo specialybėse, demonstravo apatiją darbui su studentais, neturėjo kompetencijų su jais bendrauti ir perteikti žinias.
„Bet tai tik mokslo metų pradžia! Ir pasakyk man, kaip, vaikeli, tu gali vertinti dėstytojo, profesoriaus kompetenciją?! Aš esu baigusi magistrą ir du universitetus. Tačiau bijočiau vertinti profesoriaus kompetenciją, nes abejočiau, ar galiu tai daryti“, – aiškino ministrė.
Apie įtaką ir įtakojimą
Paklaustas, kaip išlaikė abitūros egzaminus, Justinas ėmė vardyti rezultatus: iš matematikos gavo 70, istorijos – 89, anglų – 95, lietuvių – 100 balų.
„Tai šiaip esi humanitarinės krypties?“ – lyg pasiteiravo, lyg konstatavo ministrė.
„Manau, socialinės“, – atsakė Justinas.
„Bet tu pasirinkai ekonomiką“, – pastebėjo A.Pitrėnienė.
„Nes ekonomika – socialinės krypties mokslas“, – atitarė Justinas.
„Bet jau labai sunkus mokslas. Manyčiau, kad tai prie realų būtų“, – nenusileido ministrė.
Vienaip ar kitaip, J.Švėgžda paaiškino, iš kalbos kultūros disciplinos tikėjęsis daugiau nei kirčiavimo.
„Šitų dalykų reikia visiems, ar taip tau neatrodo?“ – perklausė A.Pitrėnienė.
„Kai pamačiau kalbos kultūros discipliną, irgi taip maniau“, – sutiko svečias.
Gal tu tiesiog pastebėjai, kad tau ta ekonomika ne tokia svarbi, gal tu ne tą pasirinkimą padarei?
„Na, suprantu, tau būtų geriau mokytis ne kirčiavimo, o tų dalykų, kurie bendraujant praverstų. Man tai irgi labai svarbu, labai susidomėjau ir galvoju, kad tik nepadaryčiau klaidos: kas gali padaryti įtaką arba įtakoti. Įtakoti negali. Praktiniai įgūdžiai reikalingi“, – pritarė A.Pitrėnienė.
Gal pasijuto ne savo rogėse?
Ministrė prisipažino nesuprantanti, kodėl Justinas nutraukė studijas, užuot bandęs diskutuoti su dėstytojais apie dalykų programas.
„Kreipeisi į rektorių, prorektorių studijoms, dar kur nors?“ – pasiteiravo.
„Kalbėjausi su kuratoriais, nes jie yra mūsų atstovai ir yra studentų atstovybės dalis“, – sakė Justinas.
„Žinai, kas man kirba? – pasiteiravo ministrė. – Gal tu tiesiog pastebėjai, kad tau ta ekonomika ne tokia svarbi, gal tu ne tą pasirinkimą padarei? Juk tu nusprendei mesti mokslus. Gal reikėjo tą raštą parašyti dar nemetus? Kreiptis į universiteto vadovus, ieškoti sprendimų, pakovoti už save?“
„Kai pamačiau dekano atsakymą į mano viešą laišką, supratau, kad tikrai nereikėjo kovoti. Jo pozicija konservatyvi, iš atsakymo akivaizdu, kad niekas nebūtų pasikeitę, nes jis laikosi minties, kad viskas ir taip yra gerai“, – paaiškino Justinas.
Pusmečiui – į Daniją
„O ar studijų metimas nesusijęs su artėjančia sesija?“ – neatlyžo ministrė.
J.Švėgžda užtikrino, kad sąžiningai lankė paskaitas ir egzaminų nebijojo.
„Be to, yra kas studijas metė po pusantro mėnesio. Viena mergina, beje, irgi įstojusi į valstybės finansuojamą vietą, sutartį nutraukė po savaitės. Iš viso iš mano grupės mokslus metė keturi žmonės. Dekanas tai puikiai žino, nes būtent jam rašome prašymą nutraukti sutartį“, – pasakojo šiaulietis.
„Tai ką dabar veiksi?“ – pasiteiravo ministrė. „Pusmečiui važiuosiu padirbėti į Daniją. Ten studijuoja mano brolis“, – neslėpė Justinas.
„Tai gal čia buvo pagrindinė priežastis?“ – intrigos vėl ieškojo ministrė.
„Tikrai ne, mes turime atskirus gyvenimus“, – užtikrino Justinas.
Pokyčių nesitiki
Susitikimui einant į pabaigą ministrė norėjo dar kartą įsitikinti: „Tai tau neatrodo, kad paskubėjai? Juk tai ne problemų sprendimas, o bėgimas nuo jų.“
Justinas užvertė segtuvą ir priminė: „Aš ką tik išdėsčiau jums savo argumentus.“
„Nežinau, ar domėjaisi, tačiau aš esu sudariusi darbo grupę dėl mokslo ir studijų ir dėl mokslo atskirai. Darbo grupei pristatysiu ir tavo, ir kitų studentų nusiskundimus, pastabas. Gal ji pasiūlys, kaip tas problemas spręsti“, – vilties, kad gali būti kokių nors pokyčių, suteikė ministrė.
Be to, Justinui ji palinkėjo neįstrigti darbe Danijoje ir nepasiduoti pinigų įtakai: „Linkiu tau siekti mokytis. Ir grįžti į Lietuvą.“
Kaip po susitikimo su ministre jautėsi J.Švėgžda? „Per egzaminą „Regitroje“ jaudinausi labiau. – palygino jis. – Pokyčių aukštojo mokslo sistemoje bent artimiausiu metu nebus, nes ministrė akivaizdžiai yra šios sistemos pusėje.“
