Ministrė taip pat susitiko su Lietuvos Respublikos garbės konsulu ir vienos didžiausių profesinės mokyklos vadovu Esa Karvinenu, lankėsi specialiojoje „Valteri Ruskis“ mokykloje bei dalyvavo susitikime su lietuvių bendruomenės atstovais.
Svarbu užtikrinti tolygią ugdymo kokybę
Pasak Suomijos švietimo ministrės Li Andersson, šioje šalyje pagrindinis tikslas yra mokykla šalia namų kiekvienam vaikui. Griežtai laikomasi pricipo, kad mokyklą mokinys turi lankyti kuo arčiau savo namų. Tai suomiams padeda užtikrinti tolygią švietimo kokybę ir ugdymosi rezultatus. Taip pat yra išvengiama vadinamų elitinių mokyklų formavimosi.
Pasak ministrėsL.Andersson, Suomijoje tik išskirtiniais atvejais vykdomas mokyklų išorinis vertinimas, kuomet reikia spręsti konkrečias problemas, su kuriomis negali susitvarkyti pati įstaiga. Mokyklos Suomijoje kiekvienais metais pačios įsivertina savo veiklą ir tai yra pagrindinis instrumentas kontroliuoti jų darbo kokybę. Kaip pažymėjoL.Andersson, pasitikėjimas mokytoju ir mokykla – esminė vertybė ir veiklos principas.
Svarbiu vizito akcentu tapo apsilankymas specialiojoje „Valteri Ruskis“ mokykloje. „Valteri“ yra nacionalinis specialiųjų mokyklų tinklas, kuris konsultuoja ir padeda bendrojo ugdymo mokykloms užtikrinant specialių poreikių vaikų galimybes mokytis kartu su bendraamžiais. Tik labai didelių poreikių turintys vaikai mokosi specialiose mokyklose, visi kiti – bendrojo ugdymo mokyklose. Bendrojo ugdymo mokyklų infrastruktūra yra pritaikyta įvairiems poreikiams.
Profesinis mokymas – ypač populiarus
Suomijoje net 70 proc. mokinių mokosi profesijos. Skaičiai įspūdingi, palyginus su Lietuvos 26 proc. mokinių, dalyvaujančių profesiniame mokyme. Profesija Suomijoje labai gerbiama, gerai veikia profesinio orientavimo sistema. Suomijos mokyklose jau dešimtoje klasėje, dalyvaujant mokytojams ir tėvams, mokiniai sprendžia, ar tęsti mokslus gimnazijoje ar pereiti į profesinį mokymą. Jų pasirinkimo galimybes lemia ugdymosi rezultatai ir pasirengimas studijuoti gimnazijoje. Pozityviai nustebino faktas, kad daug specialistų, kurie pas mus rengiami aukštojo mokslo sistemoje, Suomijoje yra ruošiami profesinių mokyklų (slaugės, mokytojų asistentai, treneriai - instruktoriai).
Suomijos Vyriausybės pagrindinė švietimo reforma yra susijusi būtent su vidurinio išsilavinimo plėtra. Neseniai priimtas sprendimas, kad visiems vaikams iki 18 metų bus privalomas vidurinis išsilavinimas. Beje, kol kas net 16 proc. mokinių Suomijoje baigia tik dešimt klasių ir daugiau mokslų mokykloje netęsia.
Suomiai nesijaudina dėl olimpinių medalių skaičiaus
Su ministru, atsakingu už mokslą, kultūrą ir sportą, J.Šiugždinienė aptarė mokslo stiprinimo iniciatyvas, Suomijos Vyriausybės agentūros „Suomijos akademija“ veiklą ir atsakomybes. Diskutuota apie aukšto sportinio meistriškumo sistemos iššūkius.
Suomija šiais metais laimėjo tik du olimpinius medalius, tačiau suomiai dėl to neišgyvena ir sako, kad sporto rezultatus sudėtinga prognozuoti. Jie yra tikri, kad ateityje sportininkai pelnys daugiau medalių ir kitos olimpinės žaidynės bus sėkmingesnės. Su ministru A.Kurvinenu sutarta, kad suomiai pasidalins žiniomis apie sportininkų karjeros planavimo ir vystymo sistemą, kuri užtikrina, kad sportininkų gyvenimas po karjeros nesustoja. Beje, aukštų sportinių rezultatų pasiekę atletai skatinami persikvalifikuoti ir įgyti trenerio kvalifikaciją profesinio mokymo mokyklose.
Ambasadoje vykusiame susitikime su Suomijoje lietuvių bendruomene aptartos Lietuvos švietimo aktualijos. Bendruomenės išsakė savo lūkesčius dėl Lietuvos švietimo reformos. Čia studijuojantys studentai ir mokslininkai pasidalino savo gyvenimo ir studijų patirtimi.
