Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, šešiolikmetis prisipažino norėjęs susitikti su ministre, bet nedrįsęs parašyti elektroninio laiško tiesiogiai jai. Vaikinas sakė nesitikėjęs, kad naujienų svetainėje paskelbtas jo tekstas sulauks tokio dėmesio.
„Turite labai aktyvią ministrę, – juokėsi A.Pitrėnienė. – Stengiuosi suspėti visur ir pasikalbėti su visais – mokiniais, studentais, profesinių sąjungų atstovais ir kitais socialiniais partneriais. Man svarbi kiekviena nuomonė, ji paskatina viską pergalvoti ir ieškoti geriausių sprendimų.“
T.Keršys tikino, kad nėra linkęs vien tik piktintis Lietuvos švietimo sistema, o nori pateikti konkrečių pasiūlymų, ką reikėtų keisti. „Man patinka klausyti, kas kalbama pamokose, gerbiu mokytojus ir noriu su jais užmegzti ryšį. Tikrai nesu nežinia kuo pasipiktinęs, blogai besimokantis mokinys. Mano metinis vidurkis, rodos, 9,4“, – sakė dešimtokas.
„Tikrai nesu nežinia kuo pasipiktinęs, blogai besimokantis mokinys. Mano metinis vidurkis, rodos, 9,4“, – sakė dešimtokas.
Susitikimo metu Kauno „Santaros“ gimnazijos mokinys teigė, kad vienos ar dviejų pamokų per savaitę neužtenka išmokti dalykui. Kaip pavyzdį jis pateikė rusų kalbą. Anot vaikino, mokiniai nespėja įsisavinti žinių, todėl užsienio kalbai išmokti turėtų būti skiriamos bent keturios pamokos per savaitę. Taip pat jis mano, kad klasės valandėlės mokyklose nėra reikalingos. Vietoje jų geriau įvesti papildomą pamoką, per kurią mokiniai galėtų ateiti pas mokytojus ir išsiaiškinti dalykus, kurių nespėjo suprasti per pamoką. Kaunietis rėmėsi JAV pavyzdžiu. Maždaug prieš metus jis pusę metų mokėsi vienoje geriausių mokyklų Mičigano valstijoje.
„Klasės valandėlės mokyklose reikalingos aptarti ir išspręsti mokinių problemas. Konsultacinės valandos yra visai kas kita. Kiekvienas mokinys turi teisę gauti nemokamą mokytojų konsultaciją. Ji gali būti teikiama po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumų mokantis. Tokios konsultacijai skirtos valandos numatytos bendruosiuose ugdymo planuose“, – aiškino švietimo ir mokslo ministrė.
Vaikinas pasakojo, kad JAV mokiniams suteikiama daugiau laisvės – jie gali išsirinkti dalykus, kuriuos nori mokytis. Jo nuomone, Lietuvos mokyklose trūksta ir meninio ugdymo, tačiau ministrė priminė, kad mokiniai gali rinktis neformalųjį ugdymą – būrelius. A.Pitrėnienė teigė nemananti, kad reikėtų visiškai pereiti tik prie individualaus moksleivių ugdymo. Ji priminė, kad Lietuvoje buvo išbandyta sistema, kai mokiniai galėjo rinktis, kuriuos dalykus jie labiau nori mokytis – humanitarinius ar tiksliuosius. Tačiau mokslininkai įvertino, kad tai buvo nesėkminga patirtis.
Anot ministrės, vaikai turi įgyti visapusišką išsilavinimą, nes devintokas ar dešimtokas dar negali tiksliai žinoti, ko jam gali prireikti gyvenime. Atėjus laikui rinktis profesiją, mokinys gali suprasti padaręs klaidą, nesimokęs vieno ar kito dalyko. Todėl vis tiek turi būti minimalus būtinų pamokų skaičius. „Gyvenimas nėra tik tai, ko norime. Visuomenėje pilna taisyklių, kurių reikia laikytis, taip pat jų yra ir mokykloje. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai mokinys gabus, jam turi būti sudaryta galimybė mokytis kitokia forma. Mokiniai ir dabar gali susidaryti individualų mokymosi planą. Todėl patariu pasikalbėti su savo mokyklos vadovais, juolab kad pats labai gerai mokaisi“, – siūlė švietimo ir mokslo ministrė.
A.Pitrėnienė pažymėjo, kad greitų pokyčių švietimo sistemoje negalima tikėtis. Ji paragino nebijoti ir kitus švietimo situacija Lietuvoje nepatenkintus mokinius ar mokytojus kreiptis ir diskutuoti, ieškoti bendrų sprendimų. Ministrė taip pat pakvietė vaikiną prisijungti prie Lietuvos moksleivių sąjungos ir tapti jos visuomeniniu patarėju.
