„Konsultavomės ir su mokyklų vadovais, taip pat ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo įstaigas ir gimnazijas jungiančių asociacijų vadovais, savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociacijos valdyba, tėvų atstovais. Dauguma pasisako, kad visuotinio nuotolinio mokymo nereikia.
Nuotolinį mokymą atskiroje savivaldybėje galima įvesti ir dabar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir pritarus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Mokykla taip pat turi teisę pati priimti sprendimą organizuoti mokymą tik nuotoliniu būdu“, – sako laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius.
Duomenys ministerijai apie kiekvienos savivaldybės mokyklas pateikiami kiekvieną dieną. Dėl to situacija švietimo įstaigose stebima ir analizuojama nuolatos. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu mokykla dirba, matyti, kad susirgimų ar izoliuotų asmenų skaičius nuo to nepriklauso, mokyklos nėra pagrindiniai užsikrėtimo židiniai.
Švietimo įstaigų pateiktais duomenimis, per visą karantino laikotarpį vidutinis susirgimų skaičius per parą švietimo įstaigose buvo apie 36, įskaitant ir nepedagoginius darbuotojus, tai sudarydavo apie 2,4 proc. susirgimų nuo bendro susirgusiųjų Lietuvoje skaičiaus.
Mokykla taip pat turi teisę pati priimti sprendimą organizuoti mokymą tik nuotoliniu būdu.
Iš mokyklų gautais duomenimis, apie 75 proc. mokyklų pasisako už kontaktinį arba mišrų būdą.
Šiuo metu 57 proc. bendrojo ugdymo mokyklų dirba mišriu būdu (daugiausia ilgosios gimnazijos – 72 proc.), 15 proc. mokyklų ugdymą organizuoja kontaktiniu būdu (daugiausia pradinės mokyklos – 79 proc.), 28 proc. mokyklų dirba nuotoliniu (daugiausia keturmetės gimnazijos – 71 proc.).
