„Šiandien viena iš didžiausių švietimo sistemos problemų, kad mokyklos yra nevienodos. Yra didmiesčių mokyklos, kurios labai stiprios ir geros, gauti jose dešimtuką yra labai sudėtinga. Kitokia situacija kaimo vietovių mokyklose, kur vis dar yra jungtinės klasės, kur penktokai, šeštokai mokosi vienoje klasėje ir panašiai ir ten įvertinimai yra visai kitokie – ten dešimtukas yra lygus kitos mokyklos septynetui ar aštuonetui“, – dėsto Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė.
Pasak Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, abiturientai turėtų surinkti kaupiamąjį balą: 30 procentų sudarytų 11–12 klasių pažymių vidurkiai, 10 procentų – baigiamasis darbas, o 4 egzaminai po 15 procentų. Planuojama, kad tai būtų lietuvių ir užsienio kalbos, matematikos ir istorijos egzaminai. Ekspertai teigia, kad tokie pokyčiai pernelyg skuboti ir ne visi mokytojai ir mokiniai jiems pasiruošę.
„Taip neturėtų būti. (...) Vertinimas yra įvairus, su valstybiniais brandos egzaminais taip pat sudėtinga, kiek būna apeliacijų, įvairių nuomonių ir panašiai. Tad toks požiūris sveikintinas, reikia išskaidyti ir panaikinti tokį didelį valstybinių brandos egzaminų „svorį“, bet jokiu būdu negalima to daryti nepasirengus ir nesusitarus, neatkreipus dėmesio, kokie yra tikslai“, – mano švietimo ekspertė prof. Vilija Targamadzė.
Mokytojų nuomone, tokios kalbos apie pokyčius, nežinant visos situacijos, kelia papildomą stresą abiturientams, jų tėvams ir mokytojams.
„Sutrikę ir mokytojai, ir patys mokiniai. Egzaminų nereikėtų atsisakyti, nes yra sukurta didžiulė sistema, kuri veikia, reikėtų tiesiog ją tobulinti“, – sako Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė Rūta Andriuškevičienė.
Ekspertai pritaria, kad reikėtų ne keisti visą vertinimo sistemą, bet gerinti pačių egzaminų kokybę, jų laikymo tvarką.
