Mokomaisiais elektroniniais EP rinkimais baigėsi kovą-gegužę vykęs socio-edukacinis projektas „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“, kurį vykdė Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institutas (VPAI) ir LR Švietimo ir mokslo ministerija.
Mandatus išdalintų 7 partijoms
Suskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad rinkimuose balsavę keli tūkstančiai 9-12 kasių moksleivių EP mandatus išdalintų net 7 politinėms partijoms. Iki šiol Lietuvą Europos Parlamente atstovaudavo ne daugiau nei 6 partijos.
Moksleiviai labiausiai simpatizuoja LR Liberalų sąjūdžiui – šiai partijai jie skirtų 3 mandatus. Po 2 mandatus tektų Lietuvos socialdemokratų partijai ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Po 1 mandatą mokiniai skirtų Darbo partijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos žaliųjų partijai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Mandatų negautų Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, Liberalų ir centro sąjunga, Tautininkų sąjunga.
Dalyvavo 3 tūkst. moksleivių
„Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ koordinatorė, KTU VPAI docentė Audronė Telešienė pabrėžė, kad jaunimas yra paveikus tokioms pilietiškumo ugdymo ir rinkėjų aktyvumo skatinimo priemonėms.
„Moksleiviai aktyviai dalyvauja jiems patrauklia forma pasiūlytose veiklose. Per kelis projekto vykdymo mėnesius politika pavyko sudominti kelis tūkstančius jaunosios kartos atstovų, kurie dar net neturi balsavimo teisės ir pareigos“, – sakė A. Telešienė.
Projekto metu buvo surengta tiesiogiai transliuota nacionalinė pamoka „EP: veikla, atstovai, galimybės“ ir dvi diskusijos – „Ką gali Europos Parlamentas ARBA Kodėl aš turėčiau balsuoti“ bei „Kaip man pasirinkti kandidatą?“. Moksleiviai taip pat aktyviai dalyvavo klausimų europarlamentarams ir EP kandidatams bei esė „Kas yra geras pilietis?“ konkursuose.
Tiesiogiai diskusijose dalyvavo daugiau nei 500 mokinių, o renginių vaizdo įrašai jau yra peržiūrėti apie tūkstantį kartų. Į projekto veiklą įsijungė virš 120 visos šalies mokyklų, aktyviai dalyvavo apie 3 tūkst. vyresniųjų klasių moksleivių.
Rekordiškai mažas rinkėjų aktyvumas
Nepaisant didėjančių Europos Parlamento galių ir svarbos priimant visoms ES narėms svarbius sprendimus, į rinkimus ateina vis mažiau gyventojų. Itin mažai balsuotojų savo valią pareiškia Lietuvoje. 2009 m. EP rinkimuose dalyvavo tik 21 proc. rinkimų teisę turinčių mūsų šalies gyventojų, o jaunų rinkėjų skaičius siekė vos 12 proc.
„Moksleiviai renka EP“ diskusijose dalyvavę europarlamentarai ir kandidatai į EP pabrėžė, kad būtina ugdyti politiškai sąmoningą visuomenę, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui ir būsimiesiems rinkėjams – moksleiviams. KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto inicijuotas projektas yra vienas iš būdų patrauklia forma politika sudominti jaunus žmones.
