Politikams adresuotame rašte rašoma, kad moksleivis turi būti lavinimas visapusiškai, įskaitant ir lytiškumo bei lytinės sveikatos temas.
Sąjunga pabrėžia, kad lytiškumo temoms yra skirta „tik apie 10 procentų programos turinio“, tačiau nuoseklus lytiškumo ugdymo diegimas mokyklose yra „didelis žingsnis į priekį saugesnės, tolerantiškesnės visuomenės link“.
Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių pamoka 5 ir 7 klasėse dėstoma po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.
Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.
Programą kritikuoja dalis politikų, tėvų organizacijų, kaltindami Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo ruožtu inicijavo peticiją, kuria ragina stabdyti šią programą.
Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.
Palaiko ir kitos organizacijos
Moksleivių sąjungos pozicijai palaikymą išreiškė ir jaunimo bei žmogaus teisių srityje veikiančios organizacijos. Anot jų, moksleiviai turi būti lavinami įvairiapusiškai, o mokyklose privalo būti kalbama apie smurto prevenciją iš lyčių lygybę.
„Privalome ieškoti būdų ne kaip atsitraukti nuo gyvenimo įgūdžių programos, bet sutelkti pastangas, kad ji būtų įgyvendinama kuo efektyviau ir pagaliau atlieptume trisdešimt metų žiojančią tuštumą švietimo sistemoje“, – sako „Nepatogaus kino klasės“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė.
Jaunimo ir žmogaus teisių organizacijos taip pat pabrėžia, kad gyvenimo įgūdžių programa svarbi savo turiniu apie lyčių lygybę, įvairių rūšių smurtą, priekabiavimą.
Anot jų, dabartinis smurto artimoje aplinkoje mastas reikalauja imtis priemonių ir nuo ankstyvo amžiaus supažindinti moksleivius su psichologinio, fizinio, ekonominio ir seksualinio smurto apraiškomis, atpažinti netinkamą elgesį, žinoti, kuri kreiptis pagalbos.
„Turime mažinti lyčių nelygybę, Lietuvoje bujojančią prievartos kultūrą ir ją keisti sveikų santykių kultūra, kurioje gerbiamos kiekvieno asmens ribos ir kūno integralumas“, – teigė su seksualinio smurto prevencija dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.
Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos, jų kreipimąsi taip pat palaiko Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kuri vienija 63 nacionalines jaunimo organizacijas ir savivaldybių jaunimo organizacijų tarybas, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, asociacija „Lygiai“, „Įvairovės edukacijos namai“, „Ante Litteram“.
Šiai pozicijai palaikymą išreiškia ir politinės jaunimo organizacijos: Lietuvos liberalus jaunimas, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga.
