Mokyklinė lenta, dvivietis suolas, kriauklė kabineto kampe, įvairių formų kolbos spintelėse, o ant sienos – Mendelejevo lentelė. Šakių „Žiburio“ gimnazijos chemijos klasėje viskas man priminė laikus, kai ir pati kas rytą žingsniuodavau į mokyklą. „Tikriausiai aplink sėdintys dešimtokai net neįsivaizduoja, kaip pasiilgs mokyklinio suolo“, – dar spėjau pagalvoti prieš prasidedant pamokai.
Gimnazijoje apsilankę Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriai atliko kelis bandymus ir moksleivius supažindino su studijomis ir galimybėmis, kurios atsiveria pasirinkus chemijos mokslus.
„Jeigu kam nors mokykloje trūksta chemijos – atvažiuokite pas mus. Cheminės technologijos fakultete jos tikrai netrūks“, – juokavo doc. dr. Anatolijus Eisinas.
Ar žinojote, kad cheminės technologijos fakultetas Kaune veikia daugiau negu 70 metų, o KTU studentai sėkmingai praktikuojasi tokiose organizacijose kaip NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration)?
Cheminė technologija ir inžinerija, maisto mokslas ir technologija, pramoninė biotechnologija, taikomoji chemija, tvarioji inžinerija ir ekotechnologijos – chemijos mokslų sritys, kurias galima rinktis.
„Ką studijuoti? Ar mano pasirinkta profesija yra paklausi? Ar baigęs mokslus susirasiu darbą?“, – klausimai, kamuojantys ne vieną jaunuolį. Apsispręsti dažnai padeda aiškumas, todėl Šakių „Žiburio“ gimnazijoje paskaitą skaitę lektoriai išsamiai paaiškino, kokios karjeros galimybės svarstančių prisijungti prie chemikų bendruomenės.
„Pamokos tikslas – supažindinti su chemijos mokslais. Parodėme kelis eksperimentus ir papasakojome, ką galima veikti baigus mokslus. Aš pats chemija susidomėjau 10 klasėje“, – pasakojo KTU lektorius dr. Tadas Dambrauskas.
Chemijoje kiekviena taisyklė turi išimtį, tai man įdomu jas perprasti.
Vos prieš kelias savaites mokslinį daktaro laipsnį gavęs vaikinas atskleidė, kad įdomiausia jam nagrinėti išimtis: „Chemijoje kiekviena taisyklė turi išimtį, tai man įdomu jas perprasti.“
Silikatų technologijos katedroje dirbantis doc. dr. A.Eisinas pasakojo, kad labiausiai jį domina cemento chemija ir silikatinių medžiagų pritaikymo galimybės bei panaudojimas. Be kita ko, mokslininkai sprendžia ir ekologines problemas, pavyzdžiui, – atskleidė pašnekovas, – sunkiųjų metalų imobilizaciją.
Pamokos pabaigoje doc. dr. A.Eisino paklausiau, kodėl chemija kai kuriems atrodo nuobodi ir kaip pakeisti šį stereotipą? Mokslininko manymu, kai kuriems moksleiviams pakeisti nuomonę padeda tokios pamokos, kurių metu galima iš arčiau susipažinti su chemijos inžinerijos kasdienybe ir pridūrė, kad kiekvienas žmogus eina savu keliu – vienus paskatina mokytojai, kitus – artimieji.
„Mano atveju tai buvo šeimos bruožas – abu su sese pasirinkome chemijos mokslus. O dėkoti už tai reikėtų chemijos mokytojai, kuri ir buvo tas katalizatorius, kuris paskatino domėtis, o kuo daugiau sužinai – tuo įdomiau“, – atskleidė jis.
Šakių „Žiburio“ gimnazijos chemijos mokytoja Snieguolė Mockienė atskleidė, kad yra išauginusi ne vieną mokslininką: „Kitas dalykas – labai svarbu vaikams papasakoti, kokios galimybės jų laukia. Chemijos mokslai yra praktiški, o pritaikymo galimybės – plačios. Kartais vaikai visai negalvoja studijuoti, bet sudalyvavę tokioje pamokoje susidomi ir vėliau sėkmingai mokosi.“
Chemijos mokslai yra praktiški, o pritaikymo galimybės – plačios.
„Ar patiko pamoka?“, – skambučiui nuskambėjus klausiu dešimtokų Šarūno ir Adomo. Pastarasis papasakojo, kad planuoja studijuoti informatikos inžineriją, o paklaustas, kodėl tuo domisi, paaiškino: „Įdomiausia man tai, kokie procesai vyksta kompiuterio dėžėje. Man patinka fizika.“
Kitas moksleivis, Šarūnas, sakė dar nėra apsisprendęs ką studijuos, tačiau džiaugėsi svečių iš KTU vizitu.
„Retai būna tokių dienų, todėl labai džiaugiamės. Galėtų dažniau būti, tai ir vasara greičiau ateitų. Po tokių paskaitų taip ir norisi studijuoti“, – įspūdžiais dalijosi jis.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai, matematika) mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
