Sakoma, kad žmogaus širdis per gyvenimą suplaka maždaug 91 980 000 kartų, o jos atliekamas darbas prilygsta 30 tonų svorio pakėlimui į Everesto kalną. Argi nenuostabu, kad vos kelis šimtus gramų sveriantis organas savyje slepia tokią jėgą?
Iš arčiau susipažinti su širdies veikla ir jos tyrimo galimybėmis pakvietė KTU lektorius, biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotojas dr. A.Rapalis.
Nuo to laiko, kai XIX amžiaus pabaigoje danas Willem‘as Einthoven‘as atrado elektrokardiografijos metodą, medicina pasistūmėjo į priekį. Sparčiai besivystančio mokslo dėka, užfiksuoti paciento širdies veiklą ir gydyti ligas tapo daug paprasčiau ir tiksliau.
Prie pokyčių medicinoje prisideda ir KTU mokslininkai. Biomedicininės inžinerijos institutas vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sveikatos stebėsenos, diagnostikos, vaizdų, signalų bei medicininės informacijos apdorojimo technologijų kryptyse.
„Čia dirba 28 žmonės. Beveik visi mūsų išradimai siejasi su medicina ir sveikatinimu“, – paaiškino dr. A.Rapalis.
Su moksleiviais jis pasidalijo ir naujausiu projektu – išmaniąja apyranke, galinčia fiksuoti ne tik širdies veiklą, bet ir tai, kaip greitai po fizinio krūvio atsistato organizmas. Lektorius pakvietė iš arčiau susipažinti su čia dirbančių mokslininkų veikla. Beje, daugelis sutiktų darbuotojų – dar studijuoja įvairiose pakopose, todėl pašnekovas atkreipė dėmesį, kad biomedicininė inžinerija – paklausi sritis.
„Tokios paskaitos ne tik praplečia moksleivių akiratį, bet ir leidžia iš arčiau susipažinti su pačiu mokslu. Žinote posakį „Ne šventieji puodus lipdo“? Tai mes ir stengiamės parodyti, kad visa tai, ką mes veikiame – žemiškas dalykas, kuriuo užsiimti galėtų kiekvienas norintis ir nusiteikęs mokytis. Siekiame, kad mokslas taptų atviresnis ir kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų ir nuspręstų prisidėti. Visų tikrai nesudominsime, bet galimybė pačiam viską pamatyti, labai svarbi“, – svarstė A.Rapalis.
Pašnekovas paneigė mitą, kad mokslininkų gyvenimas yra nuobodus, o tyrėjai pasmerkti atsiskyrėliškam gyvenimui. Anot jo, kai atrandi savo mėgstamą sritį, jautiesi laimingas.
Kūrybinės laisvės prasme mūsų darbas panašus į menininkų – turime kūrybos laisvę.
„Kūrybinės laisvės prasme mūsų darbas panašus į menininkų – turime kūrybos laisvę. Žinoma, laisvė kurti atsiranda tada, kai turi žinių. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau gali kurti“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Mokslininkas prisiminė, kad biomedicinine inžinerija susidomėjo jau studijuodamas: „Nebuvo taip, kad visą gyvenimą būčiau svajojęs įstoti į elektronikos inžineriją. Sprendimas buvo labiau intuityvus – rinkausi tarp fizikos ir elektronikos. Vėliau supratau, kad elektroniku aš nebūsiu – litavimas man ne prie širdies. Magistro studijose pradėjau labiau domėtis programavimu, signalų apdorojimą ir eksperimentine veikla. Galiausiai taip susižavėjau šia sritimi, kad įstojau į doktorantūrą ir štai – dabar esu čia.“
* Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.