Į VDU Gamtos mokslų fakultetą, įsikūrusi Botanikos sode, atėjau prieš prasidedant pamokai. Moksleiviai dar nebuvo atvykę, todėl apžiūrinėjau ant stalo sudėtus, užsiėmimui paruoštus indelius. Įsistebeilijau į juose knibždėte knibždančius įvairius gyvius: lašalų ir laumžirgių lervas, mašalų kiaušinėlius, vandens erkes, buožgalvius ir dar daugelį kitų, kurių pavadinimų anksčiau nė nebuvau girdėjusi. Pamačiusi plaukiojančias dėles iš šleikštulio nusipurčiau ir jau norėjau atsitraukti, bet tada pagalvojau: kodėl šis mažas kirmėliukas kelia tokius jausmus?
„Jos labai gražios, tai ypač matosi žiūrint pro mikroskopą. Pažiūrėkit, kaip plastiškai juda!“, – entuziastingai pasakė VDU doc. I.Šatkauskienė.
Jos labai gražios, tai ypač matosi žiūrint pro mikroskopą. Pažiūrėkit, kaip plastiškai juda!
Vaikystėje maniau, kad ilgai nejudant stovėti vandenyje negalima, nes iškart prisisiurbs dėlė, todėl pasimaudžiusi kruopščiai apsižiūrėdavau, ar nerasiu prisisiurbusios kirmėlaitės. Tada dar nežinojau, kad daugelio Lietuvoje gyvenančių dėlių žmogaus kraujas visai nedomina.
„Ar visos dėlės – parazitai?“, – klausimą iškėlė praktinio užsiėmimo organizatoriai.
Į auditoriją sugužėjusioms Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos moksleivėms įdavusi mažus plastikinius indelius ir sietelius, doc. I.Šatkauskienė pakvietė prie Botanikos sodo tvenkinio. Prisirinkę medžiagos tolimesniam tyrimui, grįžome į vidų, kur turėjo prasidėti įdomioji paskaitos dalis. Iš pradžių nedrąsiai, tačiau su dideliu susidomėjimu pro mikroskopus merginos tyrinėjo neatrastą pasaulį.
„Ar dėlės jaučia? Kuo maitinasi? Kaip dauginasi? Kur gyvena?“, – skambėjo klausimai.
Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas gyvas organizmas jaučia, nesvarbu ar tai dėlė, sliekas ar vabalas.
„Pasaulis yra daug įvairesnis, negu mums atrodo. Tokie užsiėmimai padeda į aplinką pažvelgti plačiau. Kitas dalykas – tai žadina entuziazmą. Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas gyvas organizmas jaučia, nesvarbu ar tai dėlė, sliekas ar vabalas. Visada pabrėžiu, kad po užsiėmimų gyvius reikia grąžinti „namo“, todėl ir šiuo atveju, prieš paskaitą iš tvenkinio pasemtą vandenį paprašiau išpilti atgal“, – paaiškino VDU doc. I.Šatkauskienė.
Su dideliu susižavėjimu docentė kalbėjo apie visai šalia – tvenkinyje – egzistuojantį pasaulį, todėl magėjo sužinoti, kas ją paskatino tapti mokslininke.
„Viskas prasidėjo dar vaikystėje. Kurį laiką bandžiau kolekcionuoti drugelius. Pirmas, pamenu, buvo spungė... Netrukus prisijungė ir mama, su ja visur vaikštinėdavom. Iš esmės, gyvūnai visada buvo šalia ir dabar mėgstu pasivaikščioti gamtoje. Tai – gyvenimo būdas“, – pasakojo VDU mokslininkė.
Tai kitokia pamoka: neįprasta erdvė ir proga praktiškai padirbėti, tarpusavyje pasidalyti ir pasidžiaugti atradimais.
„Tai kitokia pamoka: neįprasta erdvė ir proga praktiškai padirbėti, tarpusavyje pasidalyti ir pasidžiaugti atradimais“, – sakė moksleives į Kauną atlydėjusi Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos chemijos mokytoja Daiva Navickienė.
Paklausta, kodėl pati susidomėjo chemijos mokslu, mokytoja paaiškino, kad visas mus supantis pasaulis yra chemija, todėl labai įdomu jį suprasti.
Jos kolegė, biologijos mokytoja Rūta Dambrauskaitė juokaudama perfrazavo: „Viskas aplink yra biologija – esame mus supančios gamtos dalis.“
* Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
