Mokslo ir meno tyrimų infrastruktūros atnaujinimu tikimasi pagerinti tyrimų kokybę, atverti naujas tyrimų galimybes didinant šiuolaikinės tyrimų įrangos prieinamumą mokslininkams bei tyrėjams. Pasak LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus, viena iš svarbiausių sąlygų kuriant palankią moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai aplinką mūsų šalyje yra šiuolaikinė infrastruktūra ir racionalus jos naudojimas.
Ši LMT priemonė gali reikšmingai prisidėti prie mokslo ir meno tyrimų bazės modernizavimo, tyrimų aplinkos patrauklumo bei mūsų šalies mokslinio konkurencingumo didinimo. „LMT skiriamas finansavimas stiprina mokslinių tyrimų potencialą bei skatina mūsų šalies mokslo bendruomenės aktyvesnį įsijungimą į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“, – pabrėžia G.Valinčius.
Didesnės ligų diagnostikos galimybės
Pernai šia finansavimo priemone pasinaudojo 11 mokslo ir studijų institucijų. Viena iš jų — Vilniaus universitetas, iš LMT skirtos dotacijos įsigijęs vaizdų analizei ir analitikai skirtą programinę įrangą. Pasak VU profesoriaus dr. Arvydo Laurinavičiaus, ši įranga užpildė svarbią spragą VU mokslininkų kuriamoje skaitmeninės patologijos platformoje, kuri leis eksperimentinius bei komercinius dirbtinio intelekto algoritmus taikyti platesniu mastu ir priartinti prie klinikinės praktikos.
Šios įrangos įsigijimas reikšmingas ir visuomenės gerovei, skatins pažangių technologijų diegimą sveikatos paslaugų sektoriuje. „Pirmiausia, ši programinė įranga atveria galimybes sparčiau diegti dirbtinio intelekto algoritmus patologijos srityje. Tai padidins ligų diagnostikos ir biožymenų vertinimo galimybes, taip pat ir patologų darbo efektyvumą bei pacientų saugumą, – pabrėžia A.Laurinavičius – ir priduria, kad plačiąja prasme šis skaitmeninės transformacijos ir dirbtinio intelekto įrankis tarnaus precizinės medicinos ir mokslo plėtrai“.
Paramos dėka – moderni įranga
Pirmojo paraiškų konkurso metu parama mokslo infrastruktūrai atnaujinti pasinaudojo ir Kauno technologijos universitetas (KTU), kurio vienas iš pirkinių buvo 3D paviršiaus tyrimui skirta sistema „Filmetrics Profilm 3D“. LMT skirta dotacija modernios įrangos įsigijimui prisideda prie aukštos kokybės mokslinių tyrimų atlikimo – įrenginys atlieka mažiausiai dviejų atskirų prietaisų funkcijas (plonų dangų storio matavimą ir paviršiaus savybių nustatymą). Juo galima gauti informaciją panašią į tą, kuri gaunama atominių jėgų mikroskopu.
Pasak KTU profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus, ši įranga papildė KTU technologinių tyrimų pajėgumus. „Pagaliau turime galimybę šiuolaikiškai atlikti tikslią paviršių morfologijos analizę bei sumodeliuoti 3 dimensijų paviršiaus struktūrą, be to, gaunami duomenys ir paviršiaus vaizdai gali būti konvertuojami į itin patrauklias iliustracijas, tinkamas aukšto lygio publikacijoms žurnaluose bei konferencijų pranešimams. Lengvai valdoma matavimo sistema leidžia naudotis įranga ne tik mokslininkams, bet ir doktorantams, magistrantams ar bakalaurams. Toks įrangos universalumas leidžia tyrimų grupėms efektyviau panaudoti turimus laiko resursus“, – sako J.V.Gražulevičius.
Teikti paraiškas galės visų mokslo (meno) sričių pareiškėjai
Šia priemone LMT skiria lėšų apmokėti mokslo ir studijų institucijų patiriamas išlaidas naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba turimam ilgalaikiam turtui atnaujinti ir modernizuoti.
Teikti paraiškas galės tiek gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų, tiek ir humanitarinių, socialinių mokslų bei meno sričių pareiškėjai.
LMT, siekdama paskatinti mokslo institucijas integruotis į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras bei plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvaujant programoje „Europos Horizontas“, numatė, kad gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityse paraiškas galės teikti tik tie valstybiniai universitetai ar mokslinių tyrimų institutai, kurie dalyvauja tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūros organizacijose (konsorciumuose) ir turi su LMT pasirašytą sutartį dėl narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje plano įgyvendinimo.
Taip pat paraiškas galės teikti institucijos, laimėjusios ir vykdančios Europos Sąjungos 2021–2027 metų bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas“ gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslo sričių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ar inovacijų projektus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas įsigyjamos įrangos prieinamumui (atvirai prieigai) įvairioms tikslinėms grupėms.
Humanitarinių ir socialinių mokslų bei meno srityse išankstinių paraiškų teikimą ribojančių reikalavimų nėra, jas gali teikti bet kuris valstybinis universitetas ar mokslinių tyrimų institutas.
Paraiškos bus vertinamos atskirose humanitarinių, socialinių mokslų ir meno bei gamtos, technologijų, medicinos ir žemės ūkio mokslų paraiškų grupėse.
