Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė siekianti ilginti mokslo metų trukmę. Mokslo metai turėtų ilgėti 10–15 dienų. Pasigirdo svarstymų, kad mokslo metus reikėtų ilginti ir visu mėnesiu. Pagal Švietimo ir mokslo ministeriją, vaikai ilgiau galėtų mokytis birželį arba anksčiau pradėti mokslo metus rugpjūtį. Taip pat mokykloms būtų paliekama pačioms apsispręsti, kaip jos nori susidėlioti mokslo metus.
Vilniaus Balsių progimnazijos direktorė Loreta Kačiušytė-Skramtai 15min sakė, kad prailginus mokslo metus dėl patalpų įkaitimo dalį mokymosi proceso perkėlus į lauką problema nebūtų tokia ir didelė: „Jei sudėliosime ugdymo procesą taip, kad dalis pamokų būtų perkelta į lauką, tai nieko tokio ypatingo.“
Idėja mokytis lauke atsivežta iš užsienio. Progimnazijos vadovė dalyvavo seminare Portugalijoje, kur buvo mokoma, kaip grupėms vadovauti lauke. „Patirtimi pasidalijau su kolegomis. Tai buvo pirmoji idėja. Paskui šeši mūsų mokytojai savaitę buvo Švedijoje ir matė, kaip švedų mokyklose tai realizuojama“, – pasakojo L.Kačiušytė-Skramtai.
Mūsų mokytojai savaitę buvo Švedijoje ir matė, kaip švedų mokyklose tai realizuojama, – pasakojo L.Kačiušytė-Skramtai.
Pasak jos, mokykla įsikūrusi dėkingoje aplinkoje: „Mes juk turime ir Mitologinį parką, ir Regioninį parką, su kuriuo labai bendraujame. Netoli – Žalieji ežerai, ir tiesiog pradėjome skatinti mokytojus tą aplinką naudoti ugdymo procese, o dabar iškilo toks poreikis – mokytis lauke.“
Progimnazijos direktorė siūlo toli neiti – turėti erdves, aikšteles prie mokyklos, tarkime, tiesiog už mokyklos teritorijos tvoros. Moksleiviai į lauką eitų kelioms pamokoms, per jas atliktų praktines užduotis.
„Vietos nėra įrengtos. Mes tik dabar svarstome, kaip galėtume tai padaryti, bet manome, kad nereikėtų prisirišti prie kokių nors baldų. Tokia vieta pririša, ir tai jau ne mokyklos teritorija, nežinome, kas paskui bendruomenėje dėtųsi toje vietoje, ji gali tapti traukos vieta, o mes nežinau, ar to pageidautume“, – teigė L.Kačiušytė-Skramtai.
Taigi buvo nuspręsta, susitarus su urėdija, apgenėti kai kurias medžių šakas, paruošti vietas vaikams mokytis.
„Turime nusipirkę priemonių sėdėti, bet vaikai tose „klasėse“ nesėdi – jie gauna užduotis, tyrinėja, stebi, fotografuoja, aprašo, piešia, konstruoja, žaidžia ir t.t.“, – sakė progimnazijos vadovė.
Šiuo metu Balsių progimnazijoje jau yra moksleivių, kurie kai kurių dalykų mokosi lauke: „Ne kiekvieną dieną jie taip mokosi, bet pavasariui atėjus – vis dažniau ir dažniau. „Miško klases“ turi septynios pradinukų, kurie kiekvieną penktadienį eina į lauką netgi žiemą, klasės. Turime 5–8 klasių moksleivių suplanuotas dienas, kai jie visi išeina į lauką.“
Svarstomi kiti problemos sprendimo būdai
Vilniaus Balsių progimnazijos patalpų temperatūros problema Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra žinoma. „Higienos normos reikalavimai draudžia ugdymo įstaigose naudoti vėsinimo ir/ar kondicionavimo įrenginius. Esama vėdinimo sistema užtikrina norminę oro kaitą, reikalingą tinkamai ugdymo aplinkai sukurti, tačiau progimnazijos pietinėje pusėje esančios patalpos dėl intensyvaus saulės poveikio kai kuriomis dienomis įšyla“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės laikinasis Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Algminas Pakalniškis.
Siekiant spręsti šią problemą, pasak jo, buvo svarstomas fasadinių apsauginių žaliuzių įrengimas, kuris galimai apsaugotų nuo patalpų peršildymo. Taip pat buvo svarstomi kiti alternatyvūs būdai. Vienas jų – varstomų langų įrengimas, tuomet patalpas būtų galima vėdinti pagal poreikį. „Planuojama sprendimą dėl Balsių mokyklos priimti artimiausiu metu“, – teigė A.Pakalniškis.
