„Beldiesi į visas duris, o jos užrakintos“
„Iš augančios nevilties, kad beldiesi į visas duris, o jos užrakintos. Tie ypatingesni, arba – kitokie, vaikai niekam nėra įdomūs. Nei mūsų didelėms švietimo galvoms, nei neretai mokytojams.
Mokytojai negauna to reikalingo švietimo, kuris parengtų juos dirbti su tokiais vaikais – ypatingesniais, turinčiais kitokių poreikių, gebėjimų, nes mes normaliai galime įsivaizduoti“, – apie priežastis, kodėl kilo mintis atidaryti būtent tokią – disleksijai draugišką mokyklą „D&D school“ Vilniuje, pasakoja I.Bajalytė-Petkuvienė.
Ji neskuba kaltinti mokytojų – pripažįsta, kad mokytojai neretai net nežino, kaip tokius mokinius priimti. Tačiau esą net ir tais atvejais, kai mokytojai lankosi mokymuose, ji ir pati tuo užsiima, kartais „susidaro įspūdis, kad kalbiesi su siena“:
„Jie tą informaciją girdi, užduoda klausimus, bet apsisukę sugrįžta į klasę ir vėl viską daro taip, kaip jiems yra įprasta. Negana to, kad metodika yra netinkama tokiems vaikams, tačiau netinkama yra ir mokomoji medžiaga, ir kaip ji yra pateikiama. Jos formatas visiškai netinka žmogui su disleksija.
Tačiau mokytojai ir dėl laiko stokos, ir dėl neišmanymo greičiausiai nei nori, nei gali tos medžiagos perdaryti į kitokią medžiagą.“
Iš augančios nevilties, kad beldiesi į visas duris, o jos užrakintos. Tie ypatingesni, arba – kitokie, vaikai niekam nėra įdomūs.
Patiria vidinę neviltį
Pasekmių, kaip pasakoja I.Bajalytė-Petkuvienė, vaikui tai turi itin skaudžių: „Tas mažas žmogus patiria vidinę neviltį, nes negali padaryti tam tikrų dalykų, nespėja su savo draugais dirbti kartu. Mokslų metu tai atsitinka ne pirmoje ar antroje klasės, bet vėliau, jie labai sumenkina savo savivertę, mano, kad yra apskritai neverti lankyti mokyklos, nes yra kvailesni už savo bendraamžius.
Tuomet jis patiria socialinę atskirtį, neva niekas su juo nenori draugauti arba jis įsivaizduoja, kad taip yra. Vyresnėse klasėse viskas baigiasi apatija ir depresija. Vaikštome su tais vaikais po psichologų kabinetus, kur juos bando prikelti antram gyvenimui.
Tai nėra labai lengva, be to, nežinau, ar tai iš viso įmanoma, kai žmogus patiria tokią psichologinę traumą – trunkančią metai po metų, tai nežinau, kokios stebuklingos lazdelės reikia, kad jis grįžtų į gyvenimą, patirtų akademinį džiaugsmą. Nesitikime tokių stebuklų.“
Naujoji bendro lavinimo mokykla, kuri yra visiškai pritaikyta disleksiją turintiems vaikams, įkurta tik gruodį. Kaip sako jos įkūrėja, čia bus dėmesys kreipiamas ir turintiems sunkumų rašant, skaičiuojant.
Ne daugiau 7 vaikų klasėje
Anot Ingos, norisi turėti tokią mokyklą, kur šie vaikai gerai jaustųsi ir, kaip sako, „galėtų patirti akademinę sėkmę, džiaugtis atradimo procesu“. Patirties semtasi Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur tokių mokyklų yra daug. Šiais mokslo metais pamokos čia vyksta dar tik iš dalies, tačiau planuojama, kad jau artimiausiais naujais mokslo metais veiks 1–6 klasės.
Kiekvienoje – ne daugiau nei septyni, nes tai esą yra optimalus skaičius, kai galima užtikrinti ir mokymosi kokybę, ir atsiliepti į kiekvieno vaiko poreikius.
Pagal statistiką, tokių vaikų ir žmonių mūsų visuomenėje yra nuo 15 iki 20 proc.
Mokytojų surasti, pripažįsta Inga, irgi nėra paprasta, tačiau, kaip sako, juos atsirenka itin kruopščiai, visus supažindina, kas jų laukia, kaip čia dirbama ir ko siekiama.
„Pagal statistiką, tokių vaikų ir žmonių mūsų visuomenėje yra nuo 15 iki 20 proc. Taip skaičiuojama, nes tie 15 proc. yra, Pedagoginės psichologinės tarnybos duomenimis, tiek įvertintų vaikų, tačiau reikia nepamiršti, kad dalis yra ir neįvertintų, nes arba mokytojai nepastebi, arba tėvai nenori vesti.
Tad, remiantis kitų šalių praktika, galime sakyti, kad tokių žmonių visuomenėje yra apie 20 proc. Vadinasi, kiekvienoje klasėje kas penktas vaikas turi vienokios ar kitokios formos disleksiją“, – kalbėjo Inga Bajalytė-Petkuvienė.
Ji teigė, kad siekta gauti papildomo finansavimo tokio profilio įstaigai, tačiau nepavyko – neatsirado pagalbos nei ieškant patalpų, nei dėl paramos įsikuriant. Tačiau, kaip ir visos mokyklos, disleksijai draugiška mokykla „D&D school“ gaus mokinio krepšelį.
Ugdomi bendrosios paskirties įstaigose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) savo ruožtu tvirtina, kad tokius sutrikimus ar mokymosi sunkumų dėl jo turintys vaikai ugdomi bendrosios paskirties mokyklose ar darželiuose, išskyrus vieną išimtį – Šiauliuose veikia specialioji „Dermės“ mokykla, kurioje ugdomi kalbos, kalbėjimų, taip pat ir rašytinės kalbos sutrikimų turintys mokiniai iš visos Lietuvos.
„Vaikams, kurie ugdomi bendrosios paskirties mokyklose, teikiama mokymosi ir švietimo pagalba, pritaikomos bendrojo ugdymo programos, mokymosi pasiekimų vertinimas, brandos egzaminų organizavimas ir vertinimas. Pagalba yra individualizuota, atsižvelgiant į sutrikimo daromą įtaką mokymuisi, vaiko socialiniam gyvenimui, jo individualius poreikius.
Sąvoka „disleksija“ nebevartojama. Šis sutrikimas priskirtas prie specifinių skaitymo, rašymo neverbalinių mokymosi sutrikimų, kai vaikas turi sunkumų skaitydamas.
Kokia pagalba reikalinga, kokie konkretaus vaiko poreikiai, visa tai vertina mokyklos vaiko gerovės komisijoje ir pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dirbantys specialistai.
Beje, nuo 2011 m., pasikeitus Švietimo įstatymui, sąvoka „disleksija“ nebevartojama. Šis sutrikimas, mokslininkų, specialiųjų pedagogų, logopedų sutarimu, priskirtas prie specifinių skaitymo, rašymo neverbalinių mokymosi sutrikimų, kai vaikas turi sunkumų skaitydamas – painioja raides, nemoka raidžių jungti į skiemenis, skaito paraidžiui, negali suprasti rašytinių simbolių, kuriuos perduoda akys, ir pan.“, – teigiama ŠMSM komentare 15min.
Metodikų stokojama
Ministerijos atstovų teigimu, su skaitymo rašymo sutrikimų turinčiais mokiniais dirba logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, kurių rengimo programose yra skiriamas dėmesys ir šiems sutrikimams: „Turime pripažinti, kad metodikų, kaip dirbti su šiais mokiniais, stokojama, taip pat reikalinga stiprinti mokytojų parengimą darbui su tokiais mokiniais.
Priemonės turėtų netrukus pasipildyti. Pvz., Nacionalinės švietimo agentūros administruojamame ir ES finansuojamame projekte yra numatyta parengti 5–7 m. vaikų kalbos vertinimo metodiką „Urtės ir Motiejaus diena“. Planuojama ją išleisti ir aprūpinti pedagogines psichologines tarnybas, jose dirbančius logopedus. Taip pat rengiama metodika vaikų specifinių skaitymo, rašymo neverbaliniams mokymosi sutrikimams nustatyti. Metodika bus baigta rengti šiemet, taip pat bus logopedų parankinė priemonė.“
Paklausti, ar tokia privati mokykla galėtų tikėtis kokios nors papildomos paramos, ministerijos atstovai sako, kad mokyklos gauna ugdymo lėšas pagal vienodą Mokymosi lėšų apskaičiavimo metodiką: „Lėšos vienodos visiems mokiniams, nepriklausomai, ar mokykla nevalstybinė, ar savivaldybės, ar valstybinė.
Pagal minėtą metodiką mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriama daugiau mokymosi lėšų, kad būtų teikiama mokymosi ir švietimo pagalba.
Valstybės skiriamos mokymo lėšos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams vidutiniškai didesnės 54 proc. Jei ši mokykla yra įsiregistravusi ir deklaravusi Švietimo valdymo informacinės sistemos registre, tai ji gauna valstybės finansavimą.“
Turime pripažinti, kad tokios mokyklos atsiradimas liudija, jog bendrosios paskirties mokyklose mes dar nesame atlikę visų namų darbų.
Tačiau ministerija neslepia – ji už tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai būtų ugdomi bendrojo ugdymo mokyklose.
„Įtraukusis ugdymas, nors ir iškelia iššūkių, neabejotinai duoda ilgalaikių pozityvių rezultatų. Tai įrodo užsienio šalių patirtys bei tarptautinių organizacijų siūlomos kryptys. Tačiau turime pripažinti, kad tokios mokyklos atsiradimas liudija, jog bendrosios paskirties mokyklose mes dar nesame atlikę visų namų darbų, dar nesukūrėme reikalingos pagalbos ir tinkamai pritaikyto ugdymo šiems mokiniams.
Tikimės, kad įgyvendinus ministerijos parengto Įtraukties plano 2022–2024 m. priemones, atskiros mokyklos vaikams, turintiems skaitymo, rašymo sutrikimų, poreikis išnyks. Tačiau tėvams paliekama teisė pasirinkti ugdymo įstaigą. Kad ir kokią mokyklą vaikai pasirinktų, valstybė siekia užtikrinti būtiną ir privalomą mokymosi ir švietimo pagalbą“, – teigia savo komentare ŠMSM.
