Juos Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) pateikė 774 mokyklos, t. y. 73 proc. visų šalies mokyklų. Surinkti duomenys už 2019–2020 mokslo metus parodo mokyklų stipriąsias ir silpnąsias veiklos sritis, padarytą pažangą ir tobulintinas veiklas.
„Kasmet vykstančio mokyklų veiklos įsivertinimo rezultatai kartu su plačios imties mokinių, tėvų ir mokytojų apklausa nacionaliniu mastu atspindi esamą švietimo įstaigų situaciją ir nurodo kryptis, kuriose srityse reikia siekti pokyčių mokyklų kokybei gerinti. Taigi, remiantis šiais duomenimis mokyklos taip pat gali planuoti, kaip tobulinti savo veiklą“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.
Įvairius savo veiklos kokybės aspektus mokyklos įsivertina pačios. 51 proc. mokyklų kaip stipriąją savo veiklos pusę įvardijo ugdymo ir mokinių patirčių sritį (kaip planuojamas ir organizuojamas ugdymas bei ką mokykloje patiria mokiniai). 16 proc. mokyklų nurodė, kad jų stiprusis veiklos aspektas – rezultatai (ko pasiekiama ugdant kiekvieną mokinį ir kokie yra apibendrinti mokyklos rezultatai).
Ugdymosi aplinkų srityje (kokios fizinės ir virtualios galimybės mokytis) stipriai jaučiasi 15 proc. mokyklų. Lyderystę ir vadybą (kaip valdoma mokykla, kaip į tai įtraukiama visa mokyklos bendruomenė) išskyrė 17 proc. mokyklų. Tuo tarpu 9 proc. mokyklų šią sritį nurodo kaip silpnąjį ir tobulintiną veiklos aspektus. Visgi labiausiai tobulintini aspektai, 58 proc. mokyklų vertinimu, yra ugdymas ir visas mokyklos gyvenimas, mokyklos kultūra.
Tarp silpnųjų ir tobulintinų veiklos aspektų išsiskyrė ir mokymasis virtualioje aplinkoje, kuris perėjus prie nuotolinio mokymo(si) tapo itin aktualus. Siekiant šią sritį stiprinti, pamokose turėtų būti naudojamos įvairiapusiškos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninis mokymosi turinys, reikalingas didesnis virtualių mokymosi aplinkų pasirinkimas.
Išryškėjo ir nauji, mokykloms aktualūs bei reikšmingi aspektai, kuriuose pažanga būtina: tai bendradarbiavimo kultūros vystymas ir į(si)traukimo į ugdymo(si) procesą skatinimas, kai mokiniai į mokymąsi įsitraukia ne tik individualiai, bet ir poromis, komandomis. Svarbu ieškoti būdų, kurie padėtų tai daryti, siūlant mokiniams kuo įvairesnes mokymosi priemones.
Didžiausia pažanga, mokyklų vertinimu, pasiekta organizuojant ugdymą. Taip tvirtina beveik penktadalis savo veiklą įsivertinusių mokyklų. Jų teigimu, labiau orientuotasi į mokinių poreikius, daugiau dėmesio skirta įvairioms veikloms mokykloje, santykiams ir mokinių savijautai.
Mokyklų įsivertinime dalyvauja mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. Iš viso 2020 m. renkant duomenis apklausoje dalyvavo per 186 tūkst. respondentų.
Apklausa atskleidė gerėjančią emocinę atmosferą mokyklose. 71 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių teigė, kad mokykloje iš jų niekas nesityčiojo, o devyni iš dešimties tvirtino, jog jie nesityčiojo iš kitų mokinių. Tuo tarpu ugdymo srityje mokiniai norėtų daugiau individualizuoto mokymo. 44 proc. apklaustų mokinių teigė, kad labiausiai mokykloje jiems trūksta galimybės pasirinkti sudėtingesnes užduotis. Apie ketvirtadalis mokinių pasigedo savo mokymosi planavimo (tikslų, žingsnių jiems pasiekti) kartu su mokytoju.
Informacija apie mokyklų pažangą skelbiama Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS).
