Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, pristatydamas reitingus, sakė, kad norėtųsi, jog mūsų mokinių pasiekimai ir savijauta gerėtų. „Ar aš iš prigimties pesimistas? Ne, aš esu optimistas ir tikrai norėčiau paskelbti šviesių, gražių naujienų, bet negaliu“, – konstatavo G.Sarafinas.
Praėjusį kartą pristatant reitingus žurnalo leidėjai kalbėjo apie pasiektą dugną, todėl atrodytų, kad mokymo įstaigos turėtų išsikelti tikslą nuo jo atsiplėšti ir pradėti kilti.
„Tačiau šįkart mokyklos nusprendė dugną pramušti ir leistis dar giliau žemyn. Šitai pasakytina apie pagrindines mokyklas, progimnazijas ir tiksliųjų dalykų, ypač matematikos, mokymą“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Kuo toliau, tuo mažiau vaikų ir jaunuolių išmokomi matematikos: „Matematikos dešimtokų lygmuo šiandien yra toks: 4,7 balo iš 10 yra visų šalies dešimtokų matematikos įvertinimas, įskaitant geriausias gimnazijas, licėjus – viską. Jei leistumėmės į žemesnės lygos mokyklas, tai ten ketvertas yra karaliaus pažymys.“
4,7 balo iš 10 yra visų šalies dešimtokų matematikos įvertinimas, įskaitant geriausias gimnazijas, licėjus – viską.
G.Sarafinas pateikė keletą realių pavyzdžių. „Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla – iš esmės tai yra normali mokykla, ne pagalbinė. Ten mokosi ne pacientai, o normalūs vaikai. Pažvelgus į iškabą atrodo normali mokykla. Tačiau kaip atrodo balai? Trys mokiniai matematikos joje išmokomi 1-tui, 19 – dvejetui, 7 – trejetui ir du – ketvertui. Jokio kito pažymio nei 4 dešimtbalėje sistemoje nėra. Ir tai ne vienetai, o dešimtys vaikų“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Panašus vaizdas ir Mažeikių „Sodų“, Gargždų „Kranto“, Alytaus „Dzūkijos“ pagrindinėse mokyklose.
„Girdite: tai visi Lietuvos regionai, ne vienas kuris nors. Matome, kad matematikos neišmoko ne tik pagrindinės mokyklos. Gimnazijos nebeišmoko matematikos, informatikos ir fizikos. Tarkime, Utenos „Saulės“ gimnazijoje mokosi 60 dešimtokų. Visų jų matematikos vidurkis 3 balai iš dešimties. Ir tai Utena, ne kaimas. Telšių „Džiugo“ gimnazijoje situacija skandalinga. Pernai ten mokėsi 125 gimnazistai dešimtokai ir jų visų matematikos vidurkis 2,8 balo iš dešimties. Ką tie vaikai veikia mokykloje? Juk gauti du balus net į mokyklą nereikia eiti“, – stebėjosi G.Sarafinas.
Jo pastebėjimu, kai kuriose mokyklose jau ir dvejetas dešimtbalėje sistemoje yra iššūkis.
„Ignalinos rajone Naujojo Daugėliškio mokyklos bendruomenė, matyt, yra išsikėlusi tikslą neperžengti dvejeto. Jo neperžengia jau trejus metus iš eilės. Keistas paradoksas: mokyklos varžosi ne kuri kils į viršų, bet kuri ilgiau pabus dugne. Kaišiadorių rajono Paparčių mokykloje matematikos vienetukininkai įveikė dvejetukininkus ir trejetukininkus kartu sudėjus. Kitų pažymių ten nėra“, – atsistebėti negali G.Sarafinas.
Mokyklos varžosi ne kuri kils į viršų, bet kuri ilgiau pabus dugne.
Panašus vaizdas esą yra ir progimnazijose, kur mokomasi nuo 5 iki 8 klasės: „Čia pernelyg daug vaikų ne tik matematikoje, bet visose disciplinose kapstosi nepatenkinamo ir patenkinamo lygmens lygoje. Matematikoje 43 proc. aštuntokų yra nepatenkinamame ar patenkinamame lygyje. Rašyme – 51 proc. Skaityme – 44 proc. Ypač niūriai atrodo matematika. Apie penktadalis yra nepatenkinamo vertinimo ir apie 19 proc. dar ir neraštingi. Jų rašymo lygmuo yra nepatenkinamas.“
Tėvai renkasi, kur geriau
G.Sarafinas neslėpė sulaukiantis pasipiktinimo, kad žurnalas „Reitingai“ sukuria miestuose spūstis, mat tėvai vežioja vaikus į skirtingas miesto dalis, miestai dūsta.
„Bet ką daryti tėvams, matant tokius rezultatus? Utena – didelis miestas, trys gimnazijos. Viena 19-oje vietoje, kitos dvi 278 ir 280 vietoje. Tėvai mato, kad vienoje vaikai neišmokomi, todėl nenori eksperimentuoti, nes vaikas negali laukti, kol mokykla sustiprės. Tas pats Telšiuose – viena mokykla 17 vietoje, kita – 245. Vilniuje irgi turime puikių ir apgailėtinų gimnazijų“, – lygino G.Sarafinas.
Šiemet žurnalas mokyklas vertino ir pagal pagalbos mokiniui, patyčių, savijautos mokykloje, sėkmės stojant į aukštąsias mokyklas, mokytojų amžiaus, dalyvavimo olimpiadose kriterijus.
Yra savivaldybių, kur vaikai ir gerai jaučiasi, ir gerai mokosi.
„Silpnos mokyklos ir atsiliekančios savivaldybės dažnai aiškina, kad mūsų vaikams su mokslais ne kažką, bet vaikai labai gerai jaučiasi: eina į mokyklą noriai, šypsosi. Mes tuo tikėjome. Tačiau rezultatai rodo, kad šios kalbos nėra teisingos. Yra savivaldybių, kur vaikai ir gerai jaučiasi, ir gerai mokosi“, – aiškino G.Sarafinas.
Geriausias vaizdas šiais dviem aspektais yra Mažeikių, Kauno, Druskininkų ir Jonavos savivaldybėse: čia vaikai gerai išmokomi ir daugiau nei 55 proc. jaučiasi gerai.
Daugiau nei 60 proc. mokinių gerai jaučiasi Lazdijų, Raseinių, Ignalinos, Kupiškio, Biržų, Kelmės ir Klaipėdos rajono savivaldybėse.
Tarp blogiausiai besijaučiančių – Palangos, Kretingos, Akmenės, Trakų ir Varėnos rajonų savivaldybių mokyklų auklėtiniai.
„60 proc. abiturientų į nemokamas studijas įstoja iš Alytaus miesto, Pasvalio, Jurbarko, Radviliškio, Pakruojo rajonų. Bet yra savivaldybių, kur mažiau nei po 45 proc. mokinių gauna nemokamas vietas. Vaizdas liūdniausias Neringos miesto, Šilutės, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse“, – gretino G.Sarafinas.
Auksiniai „perestukinai“
Dar vienas naujas kriterijus mokyklų vertinime – pinigai ir stulbinamas savivaldybių neūkiškumas: „Išnagrinėjome, kiek skirtingose savivaldybėse kainuoja vieno vaiko mokymas, įskaičius viską nuo pastatų išlaikymo iki mokytojo atlyginimo.“
Paaiškėjo, kad Lietuva – stebuklų šalis: kuo mokykloje mažiau mokinių, kuo prastesni jų mokymosi rezultatai, tuo didesnis finansavimas skiriamas vienam vaikui.
„Pavyzdžiui, yra mokyklų, kuriose vienas mokinys metams mokyti kainuoja 1300 eurų, tarkime, Vilniaus M.Mažvydo progimnazija Pilaitėje. Tačiau Sužionių pagrindinėje mokykloje Vilniaus rajone, kurioje mokomi ir neišmokomi 36 vaikai, vienam vaikui metams skiriamas 7269 eurų finansavimas. Vilniaus rajono Medininkų Šv. Kazimiero gimnazijoje, kuri reitinge yra 7-ta nuo galo iš 359, mokiniui skiriama 5283 eurai metams“, – pasakojo G.Sarafinas.
Tuo metu Vilniaus „Gabijos“ gimnazija, kuri reitinge užima trečią vietą, už vieną mokinį metams gauna 1632 eurus: „Akmenėje trijų kaimo mokytojų išlaikymas per metus kainuoja tiek, kiek apšviesti visą Akmenės rajoną du mėnesius.“
Kuo mokykloje mažiau mokinių, kuo prastesni jų mokymosi rezultatai, tuo didesnis finansavimas skiriamas vienam vaikui.
Lietuvoje yra apie 250 mokyklų, kuriose mokosi iki 100 vaikų. Ten jie yra brangiausi: „Ir liūdniausia, kad ten už mokinių numokymą nėra jokios atsakomybės. Nenukenčia nei mokytojai, nei direktoriai. O apie tai, ar reikia mokyklos, sprendžia ne centrinė valdžia, o savivaldybių merai.“
Prisikviesti gerą pedagogą į periferiją iš esmės neįmanoma, nes ten mokyklos administracija negali žadėti ne tik gero uždarbio, bet ir viso etato.
„Nėra, kuo sugundyti. Tik 27 proc. šalies mokytojų gauna daugiau nei 800 eurų į rankas algą. Didžiuma – po 500, 430 eurų į rankas. Prisikviesti gerą mokytoją į Kelmę, Rokiškį ar Jurbarką iš esmės neįmanoma“, – konstatavo G.Sarafinas.
Reitingavimo kriterijai
Gimnazijos buvo sureitinguotos, įvertinus visų 2018 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino – lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos – balų vidurkius.
Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.
Be to, remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, buvo vertinama, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2018 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.
Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, buvo vertinama, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (8 taškų svoris).
Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios didžiausia dalis 2018 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus, gavo 3 taškus.
Be to, pirmą kartą buvo ne tik pateiktas, bet ir įvertintas (2 taškų svoriu) mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2016 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2018 m. Kai kuriose gimnazijose matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas per paskutinius dvejus metus.
Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius, ir 359 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.
Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra šios:
- Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),
- KTU gimnazija (pernai buvo 3-čia),
- Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 2 vietoje).
Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:
- Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),
- Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 8-ta),
- Vilniaus Gabijos gimnazija (pernai buvo 10-ta)
- Panevėžio J.Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-ta),
- Šiaulių J.Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje).
Ketvirtokų ir aštuntokų vertinimas
Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais), vertinimą.
Šįkart jis papildytas nubyrėjimo rodikliu, tai yra, kiek moksleivių buvo priimta į pirmą klasę (2014 m.) ir, kiek jų baigė ketvirtą klasę (2018 m.) arba kiek buvo priimta į penktą klasę (2014 m.) ir kiek baigė aštuntą klasę (2018 m.).
Tarp ketvirtokų pirmauja:
- Panevėžio Dembavos gimnazija
- Šiaulių Jovaro progimnazija
- Kauno Petrašiūnų progimnazija
Tarp aštuntokų geriausiai sekėsi:
- Klaipėdos Tauralaukio progimnazijai
- Vilniaus J.Basanavičiaus progimnazijai
- Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai
