„Nuolatinė kritika tikrai diskredituoja vadovus, sąžiningai ir laiku atlikusius visus įpareigojimus, tariantis su mokytojais, nepriklausomai nuo to, kaip vadovai patys asmeniškai vertino mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį“, – rašoma viešame profsąjungos laiške.
Jie ragina ministeriją nagrinėti konkrečius atvejus, jei žinoma, kur mokyklose etatai paskirstomi nesilaikant nustatytos tvarkos, „o ne visus vadovus vadinti „savivaliaujančiais“, „besipriešinančiais reformai“, „nemokančiais dirbti“, „neįsiklausančiais į tai, ką sako darbuotojai“.
„Mokyklų vadovams neteisinga priskirti visus skubotai vykdomos darbo apmokėjimo reformos nesklandumus ir trūkumus“, – teigiama kreipimęsi.
Jame taip pat primenama, kad mokyklai tenkančios lėšos nepriklauso nuo direktoriaus, o kiek mokyklai tiksliai bus skirta lėšų, mokyklų vadovai pamatė tik rugsėjo mėnesio viduryje, kai darbo krūviai ir naujos darbo sutartys turėjo būti pasirašytos iki rugsėjo 3 dienos.
Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad pinigų įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą galėjo pritrūkti toms mokykloms, kuriose suformuota per daug klasių komplektų, arba tose, kuriose didžioji dalis mokytojų turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą.
Seimas vasaros pradžioje patvirtino naują etatinio mokytojų apmokėjimo modelį. Nuo rugsėjo pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas bus skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus – iki 40 proc. visų valandų.
Tačiau kritikai teigia, kad ši reforma skubota, jai nepasirengta.