Tokioms prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms Švietimo įstatymo pataisoms ketvirtadienį po pateikimo pritarė 60 Seimo narių, prieš buvo devyni, trys susilaikė.
Pagal projektą, mokyklos vadovas būtų skiriamas penkerių metų kadencijai ir nustatyta, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai švietimo įstaigai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Taip pat numatyta, kad vadovo atrankoje nedalyvautų politikai bei politinio, asmeninio pasitikėjimo asmenys.
Siūloma įvesti ir kasmetinį švietimo įstaigų veiklos vertinimą, numatant, kad dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų.
Siūloma įvesti ir kasmetinį švietimo įstaigų veiklos vertinimą, numatant, kad dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų.
Anot projekto, dirbti mokytoju, vadovu, būti švietimo įstaigos tarybų ar vadovų konkursų komisijos nariu galėtų tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.
Asmuo negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu būtų teismo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, jeigu buvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai, jeigu piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar toksines medžiagas.
Pasak pataisas pristačiusios prezidentės patarėjos Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, priėmus minėtas pataisas, bus užtikrintas skaidrus ir depolitizuotas švietimo įstaigų valdymas, didinama vadovo atsakomybė ir atskaitomybė, stiprinama mokyklų savivalda, skatinamas švietimo tolygumas visoje šalyje bei kokybė.
Anot patarėjos, didžiausia problema – švietimo tolygumas šalyje.
„Jeigu tikėtume reitingais, kurie skelbiami, galime būti ramūs dėl 50 švietimo įstaigų, – sakė S.Mačiukaitė-Žvinienė. – (...) šitose švietimo įtaigose dirba patyrę vadovai, nepriklausomai nuo to, kiek jie vadovauja šitai švietimo įstaigai. Jų patirtis vienareikšmiai yra tik pranašumas, bet mes akcentuojame švietimo tolygumą ir sakome, kad jų patirties reikia ir kitoms švietimo įstaigoms.“
Patarėjos teigimu, iš minėtų pusšimčio mokyklų dauguma yra Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėse, ten mokosi apie 50 tūkst. vaikų. Bet Lietuvoje yra 1700 švietimo įstaigų, jose mokosi apie 300 tūkst. vaikų.
S.Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad mokyklų vadovai turi būti pasirengę keistis.
Į Seimo narių nuogąstavimus, kad regionuose gali pritrūkti vadovų švietimo įstaigoms, o jau dabar kai kur sunkiai jų pavyksta rasti, patarėja teigė, jog su Švietimo ir mokslo ministerija aptarta galimybė sudaryti vadovų rezervo sąrašą. Pasak jos, rezervas leis turėti didžiulę duomenų bazę tų asmenų, kurie norėtų ir galėtų vadovauti švietimo įstaigoms.
Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
