„Projekto lėšos skiriamos tiesiogiai mokykloms. Jos geriausiai žino, kur investuoti tikslingiausia, ir pačios užsiima savo veiklos tobulinimu. Kitas svarbus dalykas tai, kad šis projektas stiprina pasitikėjimo mokykla kultūrą, kurios neretai stokojama, ypač kalbant apie finansines investicijas. Tačiau sudėtingu laiku, prasidėjus pandemijai, kai nevyko kontaktinis mokymas, išryškėjo mokyklų bendruomenių atsakingumas: reikėjo spręsti, kaip tikslingiausiai panaudoti lėšas, kurias veiklas perkelti į vėlesnį laiką, o kurias vykdyti atsižvelgiant, kas svarbiausia kontaktinio, o kas – nuotolinio mokymo metu.
Toks investavimas į mokyklos veiklos kokybę pasiteisino“, – pranešime spaudai cituojama Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Pagal pateiktas paraiškas mokyklos gautas lėšas ketina investuoti įvairiai: skirti pagalbos mokiniams teikimui, įvairių gebėjimų mokinių konsultacijoms, darbui su tėvais, edukacinėms išvykoms, papildančioms formalųjį ugdymo turinį, laboratorijų įrangai įsigyti, bibliotekų pertvarkai – pasirinkimų spektras itin platus, atsižvelgiama į tai, kokį tikslą ugdymo įstaigos bendruomenė išsikėlė ir kokius gebėjimus ketina gerinti.
Pavyzdžiui, anot mokyklų, geresnių mokinių matematikos pasiekimų galima siekti stiprinant skaitymo ir rašymo gebėjimus, skiriant papildomas konsultacijas ar per kūrybinius sprendimus – matematiką integruojant su informacinių technologijų, gamtos, netgi muzikos, meno, šokio dalykais.
Mokyklas, kurioms bus skiriama projekto finansinė parama, atrinks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta atrankos komisija.
Kaip rašoma pranešime spaudai, projekte dalyvaujančioms mokykloms skiriamos kokybės krepšelio lėšos apskaičiuojamos pagal mokinių skaičių: kokybės krepšelio dydį (127 eurų mokiniui per metus) dauginant iš mokykloje besimokančių mokinių skaičiaus. Mokykloje turi mokytis ne mažiau 200 mokinių, su išimtimis tam tikroms mokykloms (pvz., jose neturi būti jungtinių klasių).
85 proc. sumos skiriama iš projekto, likusius 15 proc. mokykloms skiria savivaldybės iš savo biudžeto, kurios bus kompensuotos sėkmingai įgyvendinant projektą. Taip siekiama stiprinti savivaldybių atsakomybę už ugdymo kokybės gerinimą: jos ne tik gali teikti paraiškas dėl mokyklos dalyvavimo projekte, bet ir pasirinkti sau aktualius švietimo kokybės gerinimo stebėsenos rodiklius.
Mokyklos lėšas gali naudoti pagal savo pasirengtą 2 metų trukmės veiklos tobulinimo planą, kuriame turi būti numatytos veiklos, tiesiogiai susijusios su ugdymo proceso tobulinimu, mokytojų meistriškumo didinimu, pagalbos mokiniams teikimu, ugdymo aplinkos modernizavimu ir sukūrimu (išskyrus statybą, remontą, žemės ar transporto priemonių pirkimą), puoselėjant pozityvias vertybes, sveiką gyvenimo būdą, stiprinant bendruomeniškumą.
Nacionalinė švietimo agentūra peržiūri mokyklų parengtus veiklos tobulinimo planus, stebi, kaip jie įgyvendinami, esant poreikiui siūlo pakeitimus, taip pat vertina mokyklų padarytą pažangą, ar jos tinkamai vykdo suplanuotas veiklas, lemiančių mokinių pasiekimų gerėjimą. Taip padedama stiprinti mokyklų atsakomybę ir atskaitomybę už ugdymo proceso kokybę.
„Kokybės krepšelio“ projektas pradėtas įgyvendinti 2019 m. Projekte dalyvauja 180 mokyklų iš 52 savivaldybių. Projekto veikloms skirta suma siekia daugiau nei 18,5 milijono eurų per 2019–2022 m. laikotarpį.
