Suaugusieji mokosi vedami praktinių sumetimų
Kaip buriasi suaugusiųjų mokymosi bendruomenės ir kokių minčių vedami žmonės nusprendžia tobulėti? Ilgametę patirtį suaugusiųjų švietime turinti Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) projektinės veiklos ekspertė, „Epale“ ekspertų komandos narė Dr. Vilija Lukošūnienė išskiria veikiau praktines edukacijos priežastis:
„Esminės priežastys, dėl ko ieško suaugusieji siekia mokytis, yra: ar mokymasis jiems padės išspręsti problemą, su kuria susiduriama būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu (pvz., pakeisti darbą, užimti aukštesnes pareigas, gauti geresnį atlyginimą, labiau aprūpinti savo šeimą, išsivaduoti iš sveikatos problemų, atrasti dvasinę pusiausvyrą), surasti tinkantį saviraiškos būdą, patobulinti tam tikrus gebėjimus, kaip šokti, virti, piešti, kurti eiles, naudotis IT, pramokti užsienio kalbą bendravimui su anūkais svečiose šalyse ir t.t.. Kai kurie mokosi todėl, kad mokymasis – jų didžiausias hobis ir esminė vertybė. Bet pastarųjų nėra itin daug.“
Šiandien Dr. V.Lukošūnienė džiaugiasi gausybe su neformaliuoju suaugusiųjų švietimu susijusių sėkmingai įgyvendintų projektų: nuo renginių, mokymų, seminarų iki neseniai vykusio „Erasmus+“ mobilumo projekto „Andragogo misija – suteikti besimokančiajam sparnus“. Kaip sako specialistė, jie suaugusiesiems suteikė ne tik bendruomenės pojūtį, bet ir padėjo įgyti tam tikrų įgūdžių.
Esminės priežastys, dėl ko ieško suaugusieji siekia mokytis, yra: ar mokymasis jiems padės išspręsti problemą, su kuria susiduriama būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu, surasti tinkantį saviraiškos būdą, patobulinti tam tikrus gebėjimus, – Dr. V.Lukošūnienė
„Bendrose mokymosi veiklose užsimezgė stipresni ryšiai tarp bendruomenės narių, padidėjo „mes“ jausmas, atsirado vienybės pojūtis, jautėme didesnę motyvaciją mokytis, mokėmės aktyviau, turėjome galimybę dalintis žiniomis ir patirtimi „tarp savų, vieni kitus suprantančių“, jautėme didesnį asmeninį pasitenkinimą“, – teigia Dr. V.Lukošūnienė.
Biblioteka, kaip bendruomenės židinys
Sėkminga praktika pritraukiant suaugusiuosius mokytis dalijasi ir Utenos A. ir M.Miškinių bibliotekos Informacijos išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus vedėja, „Epale“ ekspertė, technologijų mokytoja Laima Lapinienė. Ekspertė Kultūros ministerijos garbės ženklu yra įvertinta už edukacijos veiklas bibliotekoje, kur nuolatos verda gyvenimas.
„Kultūrinė edukacija – viena iš svarbiausių bibliotekos funkcijų. Čia vyksta literatūriniai renginiai, garsiniai skaitymai, spektakliai, filmų peržiūros. Ne mažiau dėmesio skiriame technologijoms, skaitmeniniam raštingumui. Rengiame projektus tam, kad gautume finansavimą mokymo ir edukacijos infrastruktūrai kurti. Bibliotekoje įkūrėme Šeimos skaitmeninių veiklų centrą, kur visi miesto gyventojai gali susipažinti su naujausiomis, pažangiausiomis technologijomis – virtualia realybe, 3D modeliavimu, robotais.
Nuolat bendrauju su vyresnio amžiaus žmonėmis ir matau, kad šiandieniniame gyvenime jiems labai sunku – viskas persikėlė į virtualias erdves, susikūrė paralelinis pasaulis, kur senas žmogus negali dalyvauti, jaučiasi atskirtas. Technologijų mokytis reikia visada, visais amžiaus tarpsniais, nes, kažką praleidus, pasivyti labai sunku, atskirtis tik gilėja“, – apie mokymų prasmę šiandien kalba L.Lapinienė.
Nuolat bendrauju su vyresnio amžiaus žmonėmis ir matau, kad šiandieniniame gyvenime jiems labai sunku – viskas persikėlė į virtualias erdves, susikūrė paralelinis pasaulis, kur senas žmogus negali dalyvauti, jaučiasi atskirtas. Technologijų mokytis reikia visada, visais amžiaus tarpsniais, nes, kažką praleidus, pasivyti labai sunku, atskirtis tik gilėja, – L.Lapinienė.
Nors skaitmeninio raštingumo žinioms gilinti bibliotekoje skiriama išties nemažai dėmesio, specialistė atkreipia dėmesį ir į dažnai apie suaugusiųjų mokymus sklandantį mitą – esą šiems, skirtingai nei jaunimui, reikia rimtesnio mokymosi formato.
„Ilgai dominavo nuomonė, kad suaugusiesiems reikia rimtų mokymų, kad žaidimai ir kitoks interaktyvumas daugiau vaikams ir jaunimui, tačiau tai nėra tiesa. Tenka rengti mokymo projektus vyresnio amžiaus žmonėms. Prieš dešimtmetį buvę populiarūs kompiuterinio raštingumo kursai klasėse pagal programą dabar mažai kam įdomūs. Reikia ieškoti interaktyvių, įtraukiančių formų – mėgsta viktorinas, kūrybines dirbtuves, edukacinius žaidimus. Gera derinti mokymąsi su malonumu, gerai praleisti laiką“, – mano L.Lapinienė.
Utenos A. ir M.Miškinių viešojoje bibliotekoje nuolat vyksta edukaciniai užsiėmimai, kuriuos lankyti gali įvairaus amžiaus žmonės, šeimos. „Tarp vyresniųjų populiarios kūrybinės dirbtuvės, apjungiančios technologijas su rankdarbiais, menais, amatais“, – priduria ekspertė.
Kaip pavyzdį ji pateikia bibliotekos organizuotas atvirukų ir augalinių mandalų kūrimo dirbtuves: dalyviai čia atsineša augalų, dėlioja mandalas, jas fotografuoja, o tada kompiuterinio dizaino programa „Canva“ kuria sveikinimo atvirukus.
„Netrukus vyks ir prieššventiniai mokymai – kūrybinės dirbtuvės „Dovanų pakavimo idėjos iš „Pinterest“. Vyresni žmonės bus mokomi rasti idėjų internete ir jas įgyvendinti pakuojant knygas – dovanas. Gebėjimų valdyti išmaniuosius įrenginius esame mokę per skaitmeninių komiksų kūrimą, dalyvavimą interaktyviuose „Actionbound“ turuose, pabėgimų kambariuose“, – teigia L.Lapinienė.
Anot jos, džiugina tai, jog dažnai kurį laiką projekte besimokę žmonės bendrystę nori tęsti ir vėliau. „Bendruomenes suburia ir aktuali tematika – kai grupė žmonių atranda
vieni kitus besidominčius panašiais dalykais. Tuomet jie nori keistis, dalytis, patarti vieni kitiems“, – sako bibliotekų ekspertė. Kuriant suaugusiųjų bendruomenes ji teigia gavusi naudos ir pati: „Aš ne tik mokau, bet ir mokausi. Kokia grupė bebūtų, kiek joje žmonių dalyvautų, visuomet galiu pasimokyti, atrasti kažką naujo ir įdomaus.“
Ir senjorai mokosi intensyviai
Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiarėja ir senjorų mokymosi bendruomenės. Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Neformaliojo suaugusiųjų mokymo koordinatorė, „Epale“ ekspertė Aušrinė Česnulienė tikina, kad senjorų mokymosi bendruomenės Marijampolės Trečiojo amžiaus universitete kuriasi pagal sritis, kurios labiausiai domina studentą-senjorą:
„Pagal dominančias sritis žmonės buriasi į fakultetus – jų šiais 2022-2023 mokslo metais Marijampolės TAU yra 14, taip pat ir keli meno kolektyvai (du moterų vokaliniai ansambliai, folkloro ansamblis, Linijinių šokių studija bei dramos studija).“
Universitetui pradėjus veiklą, buvo įkurti 4 fakultetai, tačiau bėgant laikui atsirado senjorų susidomėjimas ir noras pagilinti žinias kitose srityse. Taip mokymosi bendruomenių daugėjo, o fakultetų skaičius didėjo, sako ekspertė. Dabar studentų-senjorų skaičius fakultetuose įvairuoja.
„Pats gausiausias kelerius metus iš eilės buvo Psichologijos fakultetas, jame buvo per 120 studentų-senjorų, tačiau tai sukeldavo problemų norint dalyvauti ekskursijose, fakulteto išvykose – reikėdavo ne tik samdyti kelis autobusus, bet ir ne visos organizacijos buvo pajėgios priimti tiek daug žmonių. Dabar juokaujame, kad į fakultetą priimame tiek studentų, kiek telpa į vieną autobusą“, – apie kilusius iššūkius užsimena A.Česnulienė.
Šiandien studentų skaičiumi taip pat pirmauja Psichologijos fakultetas – jame mokosi 69 studentai, Sveikos gyvensenos fakultete – 57, Buities kultūros – 46, Kultūros ir meno – 45, Stiliaus ir mados – 42, Dailės technologijų – 41.
„Paprastai vieno fakulteto užsiėmimas vyksta mažiausiai kartą per mėnesį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad užimtumas nėra didelis, tačiau mūsų studentai lanko ne po vieną fakultetą, taip pat dalyvauja meno kolektyvų veiklose. Meno kolektyvų repeticijos vyksta kartą per savaitę, užsienio kalbų (3 anglų k. grupės bei viena grupė vokiečių k.) taip pat vyksta kas savaitę. O kur dar neplaniniai renginiai, kuriuose aktyviai dalyvauja mūsų TAU studentai“, – tikina pašnekovė.
Anot A.Česnulienės, mokymosi formos universitete yra įvairios ir nenuobodžios. Pavyzdžiui, Dailės technologijų fakultete visi užsiėmimai tik praktiniai – daromi įvairūs rankdarbiai, mokomasi naujų technikų, Fizinio aktyvumo ir kineziterapijos fakulteto studentai-senjorai taip pat kiekvieno užsiėmimo metu išmėgina naują sportą, mankštų rūšį, naujus inventorius, tarkim, mankštas su gimnastikos kamuoliais, mankštų juostomis, šiaurietišką ėjimą, aerobiką, pilatesą ir kt.
Atliktas ne vienas empirinis tyrimas, atskleidžiantis, kad pirmoje vietoje asmenys pasirenka mokytis Trečiojo amžiaus universitete dėl bendravimo poreikio, o tik po to seka noras įgyti žinių ir išmokti naujų dalykų, – A.Česnulienė.
„Taip pat čia vyksta mokymai, susitikimai su aktoriais, politikais, kitais įdomiais žymiais žmonėmis, savo sričių specialistais, organizuojamos išvykos, žinių dienos aukštosiose mokyklose, sveikatingumo dienos (pvz., Vienoje Birštono sanatorijų TAU studentai pasilepina įvairiomis procedūromis, išklauso paskaitą, pasivaikščioja naudojant šiaurietiškas lazdas), filmų peržiūros ir aptarimai“, – pasakoja ugdymo koordinatorė.
Padeda tobulėti ir spręsti vienišumo problemą
A.Česnulienė sako tikrai pastebėjusi, kaip mokymasis bendruomenėje veikia senjorus į gera. Ne paslaptis, didelė dalis čia besimokančių vyresnio amžiaus žmonių yra vieniši, šią problemą jiems padeda spręsti bendruomenės jausmas:
„Pirmiausia Trečiojo amžiaus universitetas žmonėms yra vieta, kur jie gali susitikti, pabendrauti. Yra atliktas ne vienas empirinis tyrimas, atskleidžiantis, kad pirmoje vietoje asmenys pasirenka mokytis Trečiojo amžiaus universitete dėl bendravimo poreikio, o tik po to seka noras įgyti žinių ir išmokti naujų dalykų“, – teigia pašnekovė.
Mokymosi visą gyvenimą naudas pastebi ir Dr. Vilija Lukošūnienė, dirbanti su įvairaus amžiaus asmenimis:
„Praėjo laikai, kai žmogus, įgijęs vieną profesiją, visą gyvenimą dirbs tik toje vienoje srityje. Taigi mokomasi norint keisti profesiją arba suprantant, kad gali tekti ją keisti. Kitaip tariant, mokomasi gyventi su „pertrūkstančia biografija“ (profesine prasme). Be to, metams bėgant keičiasi ir pačių profesijų turinys, taigi ir vėl privalu mokytis. Mokytis svarbu ir kylant karjeros laiptais“, – vardija ji.
Anot Dr. Vilijos Lukošūnienės, kuo toliau gyvensime, tuo ilgiau turėsime išlikti darbo rinkoje, tai – visuomenės amžėjimo problema: „Į šią problemą dėmesį turi atkreipti jau ir jauni žmonės, nes sensta ne tik dabartinė „senstanti“ visuomenė, sensta ir jauni žmonės. Kuo geresnius mokėjimo mokytis gebėjimus jie susiformuos jauname amžiuje, tuo lengviau jiems bus mokytis ir „persimokyti“ brandžiame amžiuje, tuo aiškiau jie supras nuolatinio mokymosi būtinybę, o galbūt mokymasis jau bus tapęs jų nuolatine būsena.
Galų gale, mokymasis yra proto plastiškumo ir lankstumo veiksnys. Kuo daugiau mokomės, tuo geriau veikia mūsų smegenys, nes jos yra priverstos dirbti. Ir sakoma, kad jos mėgsta dirbti.“
Lietuvos bendruomenės garsėja iniciatyvomis
Anot „Epale“ ekspertės Julijos Melnikovos, galima išskirti tris pagrindinius požiūrius, kurie mums galėtų padėti dar geriau suprasti mokymosi bendruomenes: pirmuoju – tai studijų proceso organizavimo forma, kai besimokantieji mokosi grupėse, antrasis dėmesį atkreipia į dalyvių socialinę sinergiją ir tai, kaip bendro tikslo siekdami dalyviai dalijasi žiniomis, patirtimis, trečiuoju požiūriu mokymosi bendruomenės aiškinamos remiantis organizacinio mokymosi teorijomis. Dr. Vilija Lukošūnienė priduria, kad mokymosi bendruomenės Lietuvoje šiandien yra skirstomos pagal veiklos pobūdį, geografinę padėtį, interesus, visuomeninę padėtį, etniškumą, religinę pakraipą ir t.t.
Kaip sako ekspertė, šiuo metu Lietuvoje gyvuojančios mokymosi bendruomenės garsėja savo iniciatyvomis ir darbais. Galimybių mokytis suaugusiems padaugėjo ir pandemijos laikotarpiu, kai plačiai imta naudoti nuotolinio mokymosi priemones.
„Nuo 2015 m. kiekvienoje savivaldybėje veikia neformaliojo suaugusiųjų švietimo (NSŠ) koordinatoriai, dėl kurių veiklos neformalusis suaugusiųjų švietimas žymiai suaktyvėjo. Koordinatoriai organizuoja mokymus, pasitelkdami miesto universitetų lektorius savanorius, vietos mokyklų mokytojus savanorius ir gimnazistus, įvertindami palankias dalyvavimui aplinkybes, pritaikytas dirbančių suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėms“, – teigia Dr. V.Lukošūnienė.
„Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, vienijanti suaugusiųjų švietėjus visoje Europoje. Projektas finansuojamas iš programos „Erasmus+" lėšų. Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
