Kreipimąsi dėl šių metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Nacionalinei švietimo agentūrai adresavo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga ir asociacija „Lituanistų sambūris“.
Rašte organizacijos nurodo nesutinkančios su „mokyklos bendruomenėms primetama 12 klasės lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos vykdymo tvarka“, teigia, kad organizuoti egzaminą nuotoliniu būdu, kai nuotolinio darbo įgūdžiai dar tik formuojasi ir sistema nėra stabili, yra pernelyg neatsakinga.
Įskaitą siūlo arba atšaukti, arba laikyti tiesiogiai
„Atsižvelgiant į įtemptą situaciją karantino metu ir tai, kad nuotolinio darbo procesas dar nėra stabilizavęsis, siūlome teikti ekstremalios situacijos pataisą Švietimo įstatymui ir leisti abiturientams 2020 metais išimties tvarka laikyti VBE (valstybinius brandos egzaminus – 15min) ir MBE (mokyklinius brandos egzaminus – 15min) nelaikius kalbėjimo įskaitos. Nesant galimybės įskaitą vykdyti tiesiogiai, ją atšaukti arba apsvarstyti galimybę įskaitą vykdyti tiesiogiai gegužės–birželio mėnesiais“, – pasiūlė organizacijos.
Kreipimesi jos išdėstė tokius siūlymo argumentus:
- iki numatyto įskaitos vykdymo liko per mažai laiko ir skubus pasirengimas jai neužtikrintų darbo kokybės;
- įsikišimas į besistabilizuojantį nuotolinio ugdymo procesą ir naujų darbų primetimas mokyklų bendruomenėms suardytų ir taip trapią tvarką, ir sutrukdytų pasiekti net tų rezultatų, kurie šiuo metu įmanomi;
- abiturientai ir be proceso korekcijų išgyvena didžiulę įtampą ir nežinomybę; tokio darbo primetimas neinformavus apie jį iš anksto ir nepalikus laiko viską suvokti dar labiau pakeltų įtampą, ir akivaizdžiai pablogintų dažno mokinio psichologinę būklę;
- mokytojai šiuo metu dirba labai intensyviai, nes nuotolinis darbas tapo visos švietimo bendruomenės iššūkiu. Dirbti papildomus darbus (be rengimosi pamokoms, jų vedimo, darbų vertinimo, refleksijų rengimo) dažnas neturi elementarių fizinių galimybių;
- tiesioginiam ryšiui ir jo kokybei užtikrinti, ypač miestuose, kur tiesioginio ryšio kanalų naudojimas ypač intensyvus, nepakanka techninių galimybių: vaizdas ir garsas trūkinėja, dingsta – o tai tiesiogiai veiktų pokalbio kokybę ir emocinę jo dalyvių sveikatą;
- negalima aklai vadovautis 2006 m. priimtu dokumentu, nes jis neatitinka šiandien susidariusios situacijos. 2006 m. dokumente kalbama apie mokyklas, turinčias teisę vykdyti nuotolinį mokymą(si), tai reiškia, turinčias reikiamą įrangą ir technines galimybes. Šiuo metu ne visos mokyklos tokią įrangą ir galimybes užtikrinti kokybiškus įrašus turi;
- dirbant nuotoliniu būdu sunku užtikrinti akademinį sąžiningumą. Mokytojas negali būti tikras, kad mokinio darbas savarankiškas – o tai diskredituoja visą vertinimo sistemą.
Įskaita kaip slenkstis – neprasminga
Penktadienį nuotolinės diskusijos metu minėtų organizacijų vadovai ir nariai bei Vilniaus universiteto mokslininkė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė išplėtojo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos bei brandos egzaminų organizavimo temą.
Diskusijos dalyviai teigė, kad lietuvių kalbos įskaita tokia, kokia yra dabar, neturi apčiuopiamos naudos ir nėra reikalinga.
„Tokia, kokia ji yra dabar – tikrai ne“, – tikino Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė Lilija Bručkienė.
„Tokia įskaita intelektualine prasme nelabai reikalinga, nelabai turi svorio, nes nedalyvauja balo formavime. Ji atlieka tik slenkstinę procedūrą – reikia išlaikyti, kad galėtum laikyti egzaminą“, – antrino sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis.
Jie galėtų gauti kažkokį papildomą balą, kuris įskaičiuojamas į egzaminą.
Pasak jo, vieni mokiniai, laikantys įskaitą, daug pastangų tam neįdeda ir „praslysta“, kiti – jėgų įdeda daug, ir už tai esą juos derėtų apdovanoti: „Jie galėtų gauti kažkokį papildomą balą, kuris įskaičiuojamas į egzaminą.“
Asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkas Kęstutis Bredelis siūlė suburti darbo grupę, kuri rengtų ne tik naują įskaitos, bet ir egzamino modelį.
Klausiami, o kokią matytų lietuvių kalbos įskaitą, kad ją rengti vertėtų, mokytojai pateikė skirtingas vizijas: L.Bručkienė siūlė pritaikyti anglų kalbos įskaitos patirtį, K.Bredelis – leisti kalbą atsiskaityti mokslo metų eigoje, ją vertinti pažymiu.
Kitokios įskaitos vizijos
M.Grigaitis teigė, kad vizijų gali būti daug ir jas visas ragino aptarti suburtoje darbo grupėje.
„Įskaita, kuri įvertina viešąjį mokinio kalbėjimą – per 5, 7 ar 10 minučių pasiruošus ateiti prieš vieną žmogų pakalbėti, lyg ir nepateisina vilčių, kurios dedamos į įskaitą.
Variantų gali būti daug: gali būti į ugdymo procesą įtraukiamas pasiūlymas, kad 11–12 klasėje moksleiviai per pusmetį turi parengti pranešimą ir pristatyti platesnei auditorijai, kad ir per pamoką ugdymo procese. Ir kad tai yra privaloma, ir vertinama kaupiamuoju pažymiu, kad tie pažymiai yra įrašomi į dienyną“, – dėstė K.Bredelis.
Reikėtų stengtis, kad kalbėjimas pasidarytų įprastine, natūralia veikla, su turiniu.
Jo įsitikinimu, viešas kalbėjimas turi tapti mokinių kasdienybe: „Reikėtų stengtis ateityje padaryti, kad kalbėjimas pasidarytų įprastine, natūralia veikla, su turiniu – vos ne kasdieniška mokiniui. O ne taip, kad trejus metus jis tyli, nieko nekalba, o paskui staiga per 10 minučių suvaidina labai gerą oratorių įskaitos metu.“
L.Bručkienė siūlė lietuvių kalbos įskaitą organizuoti iš mokinių dialogo ir monologų, kuriuo metu jie aptartų programinius kūrinius.
„Galėtų būti taip, kaip per anglų [egzaminą] – dialogas, monologas ir apie literatūrą. Kelių vaikų pokalbis, kuris vertinimas, apie programinę, tą, kurią mokosi, literatūrą. Padiskutuoti vienu ar kitu aspektu. Galbūt iš anksto žinant tik gaires, o ne konkrečias temas. Tada atsiskleistų ir erudicija, ir skaityti kūriniai, mokytojai galėtų klausimus užduoti. Galbūt galėtų būti tokia forma“, – svarstė ji.
„Kęstutis ir Lilija pateikė savo vizijas, galbūt kažkas ir savo viziją pateiktų. Aš manau, reikia surinkti mokytojų-praktikų darbo grupę, ministerija tai turėtų inicijuoti, ir reikėtų pradėti diskusiją dėl apskritai visos egzamino koncepcijos ir struktūros, ir tada ten būtų galima išdiskutuoti visas įmanomas versijas, ir prieiti prie geriausios“, – diskusiją tęsė M.Grigaitis.
„Reikia turėti omenyje ir tautinių mažumų mokyklas, kurios turi savitą specifiką. Sprendimai turi būti priimti tokie, kad nediskriminuotų nei gimtakalbių, nei tų mokinių, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba“, – pridūrė jis.
Ruošiasi iš anksto
Pagal dabartinę tvarką, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitai mokiniai ruošiasi iš anksto – išsirenka temą ir kartu su mokytoju numatę, kaip ją plėtos, renka medžiagą. Vėliau – mokytojui pristato planą ir parengtą temos medžiagą.
Mokiniai įskaitos metu patalpoje atsakinėja prieš mažiausiai du mokytojus, gali naudotis kalbos planu, grožinės ir negrožinės literatūros kūriniais, parengta temos medžiaga. Jų įskaita vertinama taškais. Maksimali taškų suma – 20. Surinkus mažiau nei 7 taškus, mokiniai prie lietuvių kalbos brandos egzamino neprileidžiami.
-
Dvyliktokų maištas prieš egzaminus: vieni kitus kursto, reikalauja LMS stabdyti veiklą
-
Susipažinkite – visų egzaminų grafikas: ministras besipiktinančius abiturientus ragina nurimti ir mokytis
-
Argumentai, kodėl brandos egzaminai bus: nepatenkintieji egzaminus gali laikyti ir kitąmet
-
Prezidento patarėja S.Šulcė: apie per karantiną išryškėjusias problemas ir kultūros bei švietimo finansavimą
Nuotolinėje diskusijoje dalyvavę lituanistai aptarė ir šįmet dėl paskelbto karantino vėliau prasidedančią egzaminų sesiją. Jie sutiko, kad sprendimas organizuoti egzaminus teisingas, nes vertinti mokinių žinių pagal metinius pažymius esą nebūtų gana.
„Manau, kad metinio pažymio neturėtų užtekti“, – teigė K.Bredelis ir svarstė, kad bent jau lietuvių kalbos ir literatūros egzamino formą derėtų koreguoti.
„Forma turėtų būti truputį kitokia, bet čia ateities planai – reikia keisti patį egzaminą ir jo pobūdį, ir struktūrą“, – dėstė asociacijos valdybos pirmininkas.
„Pažymys yra toks kontrolės, individualios pažangos vertinimo įrankis. Vien tik remiantis pažymiu, turbūt, nė vienas universitetas ir nepriima, ir neskaičiuoja balų. Vis tiek yra įrankiai šalia – neformali veikla, pokalbiai, motyvacija.
Pagal Lietuvos situaciją, egzaminas yra reikalingas, nes nėra kito įrankio objektyviai išmatuoti. Nors vėlgi suprantame, kad egzaminas ne visada atspindi tai, ką mokinys išmoko. Bet kol kas mes neturime geresnės sistemos, nebent LAMA BPO kažką sugalvotų“, – kalbėjo M.Grigaitis.
Nemato reikalo abiturientams rinktis į mokyklas
O gal egzaminai, kad ir lietuvių kalbos, kaip ir įskaita, galėtų vykti nuotoliniu būdu?
Manau, kad apie virtualų egzamino laikymą apskritai negali būti jokios kalbos.
„Manau, kad apie virtualų egzamino laikymą apskritai negali būti jokios kalbos, nes tada neįmanoma sukontroliuoti, kiek mokinys naudojasi papildoma medžiaga ir visu kitu, ar korepetitorius sėdėdamas nediktuoja jam rašinio, ir panašiai. Dėl to diskutuoti negalime“, – tvirtino K.Bredelis.
M.Grigaitis jam pritarė: „Šis egzaminas neturėtų būti vykdomas virtualiai. Tada jau geriau tegul būna skaičiuojami metiniai pažymiai, jeigu tikrai egzaminas negali įvykti dėl epideminės situacijos.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, atliepdamas į sunkumus, kurie abiturientams kyla egzaminams ruošiantis nuotoliniu būdu, teigė, kad jie, kitaip nei kiti mokiniai, į mokyklas galės grįžti anksčiau, ir čia bent kelias savaites prieš egzaminus galės su pedagogais konsultuotis tiesiogiai.
Lituanistai tikino, kad tokios priemonės nereikalingos.
„Mokiniai dvejus mokosi ir visą laiką turi mokytis. Pats tvarkaraštis, kai egzaminai vykdomi kiekvieną dieną, o pagrindiniai egzaminai – lietuvių, anglų ir matematikos – yra sukrauti į vieną savaitę (pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį), tai yra aiškus ženklas, kad mokiniai prieš egzaminų sesiją turi būti pasiruošę visiškai. Tai tos trys savaitės, mano manymu, nieko nepakeis“, – teigė K.Bredelis.
M.Grigaitis teigė nesuprantantis, kuo remiantis ministerija siūlo būtent tris savaites rengti tiesioginius abiturientų ir mokytojų susitikimus: „Aš nežinau, iš kur ministras ištraukė tas tris savaites. Gal vienam ir mėnesio reikia, kitam – vienos dienos. Mes negalime ministerijos lygmeniu svaidytis tokiais niekuo realiai objektyviai nepamatuojamais terminais. Mes, pavyzdžiui, intensyviai nuotoliniu būdu. Jei grįšime į mokyklas, nemanau, kad labai keisis darbo specifika.“
Jei grįšime į mokyklas, nemanau, kad labai keisis darbo specifika.
Šįmet Lietuvoje paskelbus karantiną dėl koronaviruso pavojaus brandos egzaminų sesija mokyklose prasidės birželio 22 dieną ir baigsis liepos 21-ąją. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas turėtų įvykti birželio 29 dieną, įskaita – iki gegužės 22-osios.
Su visu egzaminų grafiku galite susipažinti čia.
