Projektinės pamokos – už mokyklos ribų
Mokymo įstaigos direktorė Zita Bezarienė pasakojo, kad vien per pastaruosius mokslo metus kiekviena klasė per pamokas buvo išvykusi už mokyklų ribų net po 15 kartų. Dauguma išvykų iš šalies atrodo kaip įprastos ekskursijos, tačiau iš tiesų jų metu mokiniai labai aktyviai dirba, nes būna gavę įvairių dalykų užduočių. Iš esmės tai viena ilga integruota pamoka. Skirtumas tik tas, kad užduotis vaikai atlieka daug aktyviau ir noriau nei sėdėdami mokyklos suole.
„Mūsų projektinės pamokos apima po keletą dalykų. Tai ilgalaikiai projektai – iš pradžių dirbama pamokose, o vėliau – kur nors išvažiavus. Jeigu jau susiplanuojame kelionę, stengiamės su mokytojais parengti tokias užduotis, kad mokiniai dirbtų rimtai. Net mus vežęs mokyklinio autobuso vairuotojas stebėjosi tokių ekskursijų dar nematęs, kad vaikai, užuot dūkę, sukritę ant asfalto kažką rašo, braižo, skaičiuoja“, – sakė mokyklos vadovė.
Mokykla iš tiesų gali pasigirti tokia gausa projektinių veiklų, jog nekyla abejonių, kad tai ne atsitiktiniai renginiai.
„Tokios veiklos pas mus vykdomos seniai, bet anksčiau jų būdavo mažiau. 2018 m. vidinio audito metu pastebėjome, kad silpnoji grandis yra pamokos netradicinėse erdvėse ir virtualioje erdvėje, todėl 2019 m. plane numatėme, kad kitoks nei pamoka renginys ar išvyka vyktų bent kartą per mėnesį“, – sakė gamtos mokslų (geografijos ir biologijos) mokytoja Vilija Lapėnienė, kuri šiandien savo sukaupta patirtimi jau dalinasi su kitų mokyklų gamtos mokslų mokytojais.
Fizikos pamoka ekologiniame ūkyje
Pašnekovė ypač pasidžiaugė gamtos ir socialinių mokslų integruotu projektu „Pamokos kitaip“, kuris vyko kartu su visos mokyklos projektu „Saulės motyvas gamtos ir žmogaus gyvenime“. Jame dalyvavo šeštų–aštuntų klasių mokiniai.
„Pagalvojome, kad reikia padaryti ką nors įdomaus, kad sudomintume vaikus. Taigi suorganizavome išvyką į gretimą Akmenės rajoną. Pirmiausiai aplankėme Gyvolių piliakalnį, kuriame yra Saulės garbinimo vieta. Pravedžiau vaikams trumpą pamoką apie piliakalnius. Žiūrėjome, ant kokios upės kranto jis yra, lyginome nuotraukas, kaip piliakalnis atrodė seniau ir kaip atrodo dabar, papasakojau piliakalnio legendą.
Tuomet užsukome į Viekšniuose esančią seniausią Lietuvos vaistinę, kurioje vaikams buvo pravesta chemijos pamoka: buvo pasakojama, kaip buvo gaminami vaistai senovėje, iš kokių medžiagų, kaip atrodė senieji prietaisai ir pan. Kadangi vaikai turėjo lapus su užduotimis ir klausimais, kuriuos buvo iš anksto paruošę kartu su chemijos mokytoja, jie edukacinio užsiėmimo metu buvo labai aktyvūs ir gidei ilgai teko atsakinėti į jų klausimus.
Namai – prie gražaus tvenkinio, o visa tvenkinio pakrantė apstatyta saulės elektrinėmis.
Akmenės krašto muziejuje susipažinome su fosilijomis ir drugeliais, apie kurias jau buvome kalbėję per pamoką, o autobuse, kol važiavome, kiekvienas mokinys pristatė savo temą apie tai. Muziejuje vaikai viską pamatė gyvai. Galiausiai atvykome pas Akmenės r. gimnazijos fizikos mokytoją, savo namuose turinčią ekologinį ūkį. Ji sutiko mums parvesti pamoką. Jos namai – prie gražaus tvenkinio, o visa tvenkinio pakrantė apstatyta saulės elektrinėmis. Ji labai aiškiai vaikams papasakojo, kaip veikia šios elektrinės, leido vaikams paskaičiuoti ir palyginti, kiek jie sutaupo naudodamiesi saulės energija, kaip ir kur ji kaupiama ir pan.“, – pasakojo V.Lapėnienė.
Išmoko apskaičiuoti piliakalnių aukštį
Kitas mokiniams įspūdį palikęs integruotas gamtos mokslų ir lietuvių kalbos projektas – edukacinė išvyka ,,Kalvotoji Žemaitija. Medvėgalis“. Mokytojos sugalvojo, kad pagrindine šios išvykos vinimi bus Maironio poemos „Medvėgalis“ skaitymas ant Medvėgalio kalno.
Mokiniai pirmiausiai gavo po objektą, kuriuo turėjo pasidomėti iš anksto ir jį pristatyti, o pačios išvykos metu atliko mokytojų parengtas užduotis. Pasak pašnekovės, užduotys vėlgi neleido jiems likti pasyviais klausytojais, drausmino ir privertė atidžiai klausytis visų pasakojimų. Esą kai vaikai rankose laiko lapus su konkrečiomis užduotimis, viskas tampa daug įdomiau nei pasyviai klausantis.
„Šalia Medvėgalio kalno yra kūlgrinda – pelkėje akmenimis grįstas takas, kurio nesimato paviršiuje. Taigi turėjau galimybę gyvai paaiškinti kas tai yra. Įvedėme ir šiek tiek istorijos faktų – pasiūlėme vaikams įsivaizduoti, kaip žmonės jautėsi, kai buvo puolama jų pilis, jie buvo apsupti. Visa tai vaikams tikrai sukėlė daug įspūdžių.
Tokių išvykų metu mokiniai praktiškai perpranta teorines sąvokas, kurias pamokoje būna sunkiau suvokti, pavyzdžiui, kas yra santykinis aukštis. Mokėmės vietoje skaičiuoti santykinį aukštį tarp Šatrijos ir Medvėgalio ir jiems kuo puikiausiai pavyko. O klasėje tokie skaičiavimai atrodo nelabai aktualūs ir apčiuopiami. Taip pat jiems reikėjo pasakyti, kiek Medvėgaliui metų. Iš pradžių jie klausė, iš kur jiems žinoti, bet kai paprašiau jų „suvesti“ viską, ką pasakojau, dauguma parašė teisingai“, – teigė mokytoja.
Mokinių dalyvavimas kiekvienoje išvykoje visada įvertinamas. Pažymys rašomas įvertinus parengiamuosius darbus, pavyzdžiui, informacijos surinkimas apie objektus, jos pristatymas, mokinių aktyvumą edukaciniuose užsiėmimuose, kiek jie klausimų užduoda, ir gautų užduočių atlikimą. Pažymiai, pasak pašnekovės, būna nuo aštuntuko iki dešimtuko, t. y. aukštesni nei per įprastas pamokas. Todėl žinodami, kad gali užsidirbti aukštesnį pažymį, vaikai būna labai aktyvūs.
Kokiais aspektais galima analizuoti Vaižganto pievą
„Dabar sudominti mokinius yra labai sunku, todėl stengiamės juos motyvuoti, kaip tik galime: kad jie mokytųsi tirdami realų pasaulį natūralioje aplinkoje, o ne vien tik per pamokas. O jei vertini, motyvacija dar labiau pakyla“, – aiškino mokytoja.
Kitas projektas, kuriame buvo stengiamasi integruoti literatūra ir kitus dalykus, o taip pat pratinti vaikus bendrauti su knyga, buvo „Diena su Vaižgantu“.
„Kadangi šie metai buvo skirti Vaižganto150-osioms gimimo metinėms, turėjome jam skirtą pamokų ciklą ir galiausiai, pasikvietę kitos mokyklos septintokus ir aštuntokus, jam skyrėme visą vieną dieną. Paėmėme iš „Pragiedrulių“ labai gražiai aprašytą pievos paveikslą. Per lietuvių kalbos pamoką jį nagrinėjome kaip literatai, matematikai skaičiavo, gamtos mokytoja su vaikais nagrinėjo augalus, anglų kalbos mokytoja bandė su jais versti, muzikos mokytoja dainavo apie tuos augalėlius.
Tuomet vykome į koplytėlę, kur kunigavo Vaižgantas, ir skaitėme bažnyčioje ištraukas iš Vaižganto kūrinio „Dėdės ir dėdienės“. Grįžę atlikome refleksiją ir rašėme žinutes į vietinį laikraštį“, – pasakojo mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stanislava Veidemanienė.
Vandens lašo tyrinėjimai įvairiose erdvėse
Dar vienas vertas dėmesio mokyklos projektas – „Vandens lašas“, kurį pradėjo 7-tos klasės mokiniai informacinių tecnologijų pamokose rinkdami internete informaciją apie vandenį ir kurdami lankstinukus. Juose, pavyzdžiui, buvo surinkti visi rajone esantys upeliai ir upeliukai.
8-tos klasės mokiniai matematikos pamokoje sprendė uždavinius, susijusius su vandeniu, fizikos pamokoje skaičiavo ir lygino 1 ml švirkšto ir vandentekio čiaupo lašų mases ir tūrius, chemijos pamokoje, naudodami lakmuso juosteles, atliko tvenkinio, šulinio, kanalo, vandentekio vandens tyrimus. Gamtos pamokose 5–6 klasių mokiniai atliko analizę, kaip vanduo naudojamas mokyklos mokinių šeimose, kokiems tikslams jo sunaudojama daugiausiai, o į baigiamąjį renginį pakviestas „Kuršėnų vandenų“ atstovas papasakojo daug įdomaus apie vandenį.
Net Europos judumo savaitei skirtą renginį, kuris kasmet vyksta rugsėjo mėnesį, mokyklos mokytojai pavertė edukaciniu projektu.
„Kadangi pas mus į mokyklą atėjo penki naujokai iš šalia esančios mokyklos, sugalvojome, kad pakeliausime po jų gimtąsias vietas – Dirvonėnus. Juos mes paskyrėme gidais ir savo komandų kapitonais. Kiekviena komanda gavo užduotį pristatyti po vieną objektą, bet įvairiais aspektais – vietiniu, t. y. ką pasakoja vietos gyventojai, istoriniu (kas užfiksuota knygose, internete), gamtiniu (kraštovaizdžio detalės), literatūriniu (paskaityti ar papasakoti kokį grožinį kūrinį, pasaką, eilėraštį) ir kelis faktus išversti į anglų kalbą. Mat į išvyką integravome visas tos dienos pamokas.
Lydintys mokytojai dar paruošė papildomų klausimų. Pavyzdžiui, aš paprašiau įvertinti vieno piliakalnio kraštovaizdį, fiksuoti, kokie yra debesys, apibūdinti orus, atpažinti matytus medžius, krūmus, paukščius, nufotografuoti įdomiausias akimirkas. Per šią išvyką naujokai labai gerai įsipaišė į mūsų mokyklos bendruomenę“, – pasakojo V.Lapėnienė.
Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės – „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
