Pagal rugpjūtį parengtą Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą, nuo kitų mokslo metų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, darbo užmokestis vidutiniškai turėtų didėti 10 proc. Tam, anot ŠMSM, 2021 metais papildomai prireiktų 28,7 mln. eurų.
Jei tiek pat būtų didinamos ir švietimo pagalbos specialistų, mokyklų bibliotekininkų, kitų pedagoginių darbuotojų algos, tai kainuotų dar 3,9 mln. eurų.
Sutarties projekte numatyta didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičių etate nuo 3 iki 6 val., nuo kitų metų kasmet pridedant po 1 nekontaktinę valandą. Ministerijos skaičiavimais, kiekvienais metais iki 2023-ųjų tam papildomai reikėtų skirti po 4,7 mln. eurų.
Formuojant klases nuo kitų mokslo metų siūloma atsižvelgti į jose besimokančių vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičių ir jį dauginti iš dviejų. Tai taip pat pareikalautų finansų – 1,5 mln. eurų.
Siekia, kad mažėtų klasės
Pagal sutartį, sistemą paliekantiems pedagogams tektų išeitinės išmokos. Šįmet tam esą numatyta 1 mln. eurų, kitų metų biudžete – tokia pati suma, tačiau norint „paspartinti mokytojų kaitą ir personalo atsinaujinimą“ tam, pasak ŠMSM, 2021 metais tektų atseikėti 2 mln. eurų.
Dar 2,8 mln. eurų reikėtų, jei nuo kitų metų sausio kiekvieno mokytojo krepšelis mokymo priemonėms augtų iki 60 eurų.
Sutartimi taip pat siekiama numatyti, kad nuo 2022 metų rugsėjo pradinių mokyklų klasėse didžiausias leistinas ugdytinių skaičius siektų nuo 24 iki 22 vaikų (pradedant mažinimą naujai sudaromose 1 klasėse), o pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklų klasėse – nuo 30 iki 28 mokinių (pradedant mažinimą naujai sudaromose 5 ir 9 klasėse).
„Preliminariais skaičiavimais, tam 2022 m. papildomai reikėtų 5,4 mln. Eur, 2023 m. – 16,2 mln. Eur, 2024 m. – 16,2 mln. Eur, 2024 m. – 16,2 mln. Eur, 2025 m. – 10,8 mln. Eur“, – išdėstė ŠMSM.
Pagal sutartį, LŠDPS nariai mokinių ar studentų atostogų metu galėtų tikėtis trijų papildomų apmokamų kasmetinių atostogų dienų. Taip pat – 10 darbo dienų mokymosi atostogų, paliekant už jas vidutinį darbo užmokestį. Kiek tai kainuotų, ŠMSM nenurodė.
„Nurodytas papildomų lėšų poreikis į valstybės biudžeto maksimalių asignavimų limitus 2021–2023 metams nėra įtrauktas, todėl jį reikėtų numatyti papildomai“, – rašoma dokumente.
Jame taip pat nėra paskaičiuota, kaip turėtų keistis institucijų švietimo ir mokslo finansavimas, kad bendrai, siejant su realiu BVP augimu, jis sudarytų ne mažiau kaip 6 proc. nuo BVP.
Laukia ministerijų verdikto
Sutarties turinį su 15min aptaręs LŠDPS pirmininkas A.Navickas teigė kol kas nežinantis, ar ją pasirašys. Esą tai paaiškės, kai savo žodį dėl finansų tars ministerijos, o galiausiai ir Vyriausybė.
„Finansų ministerija gali atmesti tiek tuos didinimus, tiek mokinių mažinimus, tiek kitas garantijas. Tada bus niekas nesutarta“, – kalbėjo A.Navickas.
Jis sakė nesąs užtikrintas, jog po Seimo rinkimų prie valdžios vairo stoję politikai priimtus įsipareigojimus įgyvendins.
„Po mokytojų streiko 2018 metais Vyriausybė rengė strategiją ir patvirtino, kad pedagogų darbo užmokestis po 10 proc. didėtų 2020 metais ir 2021 metais. Aišku, kas ir kaip tai įgyvendins – klausimas, ar laikysis susitarimų, ar nesilaikys“, – abejojo LŠDPS lyderis.
Jeigu kolektyvinę šakos sutartį su ŠMSM pasirašyti pavyks, ji, anot A.Navicko, profsąjungai bus pirmoji.
ŠMSM 15min teigė, jog su LŠDPS dėl kolektyvinės sutarties derasi nuo praėjusių metų.
„Tarpinis derybų rezultatas – kolektyvinės sutarties projektas, kuris rugpjūčio pabaigoje yra pateiktas derinti Finansų bei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms. Gavus šių institucijų išvadas, sutarties projektas bus tobulinamas derybų grupėje“, – atsakyme nurodė ministerija.
Vėliau LŠDPS ir ministerijai sutarus dėl sutarties nuostatų, projektas keliautų į Vyriausybę. O čia reikėtų nutarti dėl įgaliojimų pasirašyti kolektyvinę sutartį suteikimo švietimo, mokslo ir sporto ministrui.
LŠDPS vienija apie 5,5 tūkst. narių.
