Negali stovėti vietoje
Mokytojauja I.Bartkevičienė jau aštuonerius metus, tačiau apatijai, kasdienybės nuoboduliui ar skundams, kad šių laikų vaikai abejingi mokslui, nėra vietos. „Darbas su jaunais žmonėmis yra įdomus, prasmingas, teikiantis džiaugsmą, skatinantis smalsumą, tačiau reikalaujantis energijos ir entuziazmo. Manau, kad besikeičianti visuomenė kelia naujus reikalavimus mokytojo veiklai, todėl dirbdamas mokykloje negali stovėti vietoje.
Turi imtis iniciatyvos, ieškoti būdų išlikti įdomiu. Puikus mokyklos mikroklimatas, bendravimas ir bendradarbiavimas su pedagogais, padrąsinti asmeniniai siekiai profesinėje veikloje sudaro galimybę progresuoti, ieškoti naujų būdų, neprarasti iniciatyvos“, – tikina pedagogė.
Darbas su jaunais žmonėmis yra įdomus, prasmingas, teikiantis džiaugsmą, skatinantis smalsumą, tačiau reikalaujantis energijos ir entuziazmo.
Antra vertus, mokytoja Irma neabejoja, kad pedagogika – jos pašaukimas. „Nežinau kodėl, giminėje yra daugiau gydytojų nei mokytojų, todėl minties sekti kieno nors pėdomis kaip ir nebuvo. Bet man labai patiko mokytis. Anksti išmokus skaityti ir rašyti, mėgau suburti draugus ir juos mokiau rašymo, piešimo, domėjausi gamta, jos reiškiniais, jaučiau begalinį norą pažinti gamtą, joje vykstančius procesus ir reiškinius. Draugai buvo imlūs mokslams, todėl norėdama juos sudominti, vis ieškojau kažko naujo“, – pasakoja moteris, džiaugdamasi, kad dabar būtent tokia veikla ir yra jos darbas.
Nuo robotų iki virtualios realybės
I.Bartkevičienė pasakojo dėstydama pamokas stengiasi kuo daugiau orientuotis į ugdymą per STEAM, inovatyvių mokymo metodų taikymą, darbui pamokose pasitelkia ir išmaniuosius telefonus, ir virtualios realybės akinius, ir robotus. „Kartais mokantis pamokoje neprireikia ir vadovėlio. Visi išbandyti mokymo būdai, priemonės, įrankiai mokinių noriai priimami, o mokymą daro efektyvesnį, tai rodo stipresnis mokinių įsitraukimas į ugdymą, jaučiasi mokinių pasitikėjimas savimi, džiugina kiek padidėjusi silpnesnius gebėjimus turinčių mokinių savivertė, žinojimo erdvė“, – patirtimi dalijosi pedagogė.
Paprašyta pateikti kelis pavyzdžius, kaip inovacijas taiko mokymo procese, I.Bartkevičienė prisiminė su penktokai ar šeštokais analizuotą elektros energijos šaltinių temą. „Peržiūrime filmuką, aiškinamės apie kokius energijos šaltinius galėtų būti kalbama, pasitelkę mobiliuosius telefonus ieškome platesnės informacijos apie elektros energijos šaltinius, o po to „LEGO MINDSTORMS EV-3“ robotais konstruojame, aiškinamės veikimo principą, programuojame“, – kaip dirbama jos pamokose, pasakojo mokytoja Irma.
„Biologijos temą „Prisitaikę prie aplinkos pokyčių“ analizavome pasitelkę mobiliuosius telefonus, virtualios realybės kūrimo programas ir virtualios realybės akinius, o sukurtus darbus pristatėme vieni kitiems. Atliekame įvairius tiriamuosius darbus, jų rezultatus lyginame su atliktais virtualiais laboratoriniais darbais. Nesvetima pamokose ir 3D programinė įranga. Mokiniams patinka pamokoje dirbti su „Windows 10 Office 365“ įrankiais ir programėlėmis, tokiomis kaip: „Sway“, „Forms“, „Yammer“, „OneNote“, „Edge“, „One Drive“ ir kitos“, – visą spektrą inovatyvių mokymo priemonių vardijo pedagogė.
Tarkime, biologijos pamokoje, analizuodami temą „Aplinkosauga“, pasiskambinome į Lietuvos gamtos fondą ir bendravome su darbuotojais, klausėmės jų pasakojimų.
I.Bartkevičienė pridūrė, kad pamokose puikiai praverčia ir „Skype“ programa. „Tarkime, biologijos pamokoje, analizuodami temą „Aplinkosauga“, pasiskambinome į Lietuvos gamtos fondą ir bendravome su darbuotojais, klausėmės jų pasakojimų. Esame per „Skype“ bendravę ir su ekologe, mokslų daktare“, – dar vieną iš daugybės pamoką „pagyvinančių“ būdų įvardijo mokytoja.
Pasaulio dalis
Netradicinius ir inovatyvius mokymo būdus nuolat taikanti mokytoja Irma tikino, kad svarbų vaidmenį atlieka ir aplinka. Aukštelkės mokykloje sukurtos puikios galimybės ugdyti mokinius pasitelkiant STEAM, inovatyvias technologijas ir skleistis mokytojų idėjoms. „Sakyčiau tai yra mokykla, kurioje mokosi ne tik mokiniai. Tai yra mokykla, kurioje pritaikydami įvairiausius inovatyvius mokymosi būdus, IT technologijas, STEAM, bendraudami ir bendradarbiaudami mokosi universalūs, nebijantys iššūkių mokytojai. Mokykloje įrengta šiuolaikinės mokymo aplinkos klasė.
Tai integruotų technologijų ir mokymosi turinio klasė, kurią sudaro interaktyvi lenta, 15 planšetinių kompiuterių, „Hewlett-Packard“ kompiuteriai su klasės valdymo programine įranga, „Microsoft“ programinė įranga, „TAMO grupės“ elektroninis mokymo turinys ir e. dienynas bei visa tai apjungiantis spartus belaidis „Telia“ internetas“, – apie mokyklos turimą inventorių kalbėjo pedagogė.
I.Bartkevičienė pridūrė, kad mokykloje remiamasi ir tarptautinio bakalaureato patirtimi. „Mokslo metams turime paskyrę 6 integruotas temas – po dvi per trimestrą. Temas plėtojime per įvairias pamokas ir vis kitu aspektu. Pasirinkta tema integruojama į klasės vadovo veiklą ir neformalųjį švietimą. Mokiniai, išsamiau nagrinėdami tą pačią temą per įvairių dalykų pamokas, klasės valandėles, neformalų ugdymą, pažvelgia į ją naujai. Įgyvendinant integruotas temas, kartą per mėnesį organizuojame integruotą dieną. Mokiniai patys renkasi veiklas, kuriose norėtų dalyvauti. Dirba skirtingo amžiaus grupėse, atlieka kūrybines užduotis. Su integruota tema siejamas ir svečias“, – kaip dirbama per „netradicines“ dienas, pasakojo mokytoja.
Pedagogė pridūrė, kad mokytojai su mokiniais aktyviai dalyvauja ir įvairiose projektinėse veiklose. Aukštelkės mokykloje yra įkurti 4 mokymosi centrai. „Turimi „Murzinų tyrimų laboratorijos“ ištekliai panaudojami pasaulio pažinimo pamokose, grupiniams bei asmeniniams tyrinėjimams. Ugdymo metu naudojame įvairias inovatyvias technologijas, šiuolaikinius mokymo įrankius“, – pasakojo mokytojai.
Pedagogė prisiminė neseniai dalyvavusi tarptautiniame seminare Lenkijoje, ten klausėsi įvairių užsienio šalių lektorių pranešimų apie šiuolaikinio mokymo įrankių taikymą pamokose. „Mąsčiau ir džiaugiausi, kad ir mūsų kaimo bendruomenės mokykla yra visos Lietuvos ir pasaulio dalis, nieko nesiskirianti nuo užsienio mokyklose taikomų netradicinių būdų“, – džiaugėsi mokytoja.
Daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės, kurioms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių investicijų.
