Klases mokyklos išlaikė
Įsigaliojusiose Vyriausybės atnaujintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse, kurias parengė ministerija, apstu galvų skaičiavimo. Gimnazijoms buvo grasinama, kad jei jos nesuformuos III gimnazijos klasės dėl mažo mokinių skaičiaus, jos ne tik negaus finansavimo, bet ir neteks gimnazijos statuso.
Vis dėlto vėliau ministerija persigalvojo ir nusprendė, kad gimnazijoms statuso dėl to, kad Lietuvos demografinė padėtis yra prastėjanti, nenurėžinės.
-
Mokslai ir žinios Klaipėdoje – be mokytojų
-
Tiesa ar melas? V.Kernagis: „Per šią kadenciją mokytojų atlyginimai paaugo 70 proc.“
-
Mokytojų darbo rinkos paradoksai: kokių labai trūksta, o kokių – gerokai per daug?
-
Kaip susikalbėti su mokiniais klasėje: mokytojai kviečiami į konferenciją apie vaikų psichikos sveikatą
Tačiau galvų skaičiavimo metodika išliko – III gimnazinėse klasėse reikalaujama turėti bent 21 mokinį tam, kad klasė gautų finansavimą ir išliktų. Per vasarą daugiau nei 5 tūkst. asmenų pasirašė elektroninę peticiją, prašydami panaikinti tokį reikalavimą, bet ministerija laikėsi savo ir reikalavimą panaikino tik poros kurortinių miestelių gimnazijoms.
Kėdainiuose trečios gimnazinės klasės rizikavusi netekti Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija ministerijos galvų kapojimo išvengė – nors vasaros pradžioje mokinių trūko, per vasarą surinko reikiamą jų skaičių.
„Iš ministerijos pusės buvo pasakyta, kad 11 klasę formuoti galima tik jei bus 21 ir daugiau mokinių. Prieš pat rugsėjį tokio reikalavimo buvo atsisakyta, nes jis būtų palietęs maždaug 80 šalies gimnazijų.
Mes turėjome 23 mokinių prašymus mokytis 11-oje klasėje“, – sakė gimnazijos direktorius Alanas Magyla.
Problema buvo ir su Kėdainių „Ryto“ progimnazija, kur vietoje dviejų šeštų klasių buvo planuojama palikti vos vieną šeštokų klasę, kurioje būtų 30 vaikų. Tokia situacija buvo susidariusi todėl, kad vienas šeštokas perėjo į ugdymą namuose – vos vieno vaiko netektis lėmė, kad vienos šeštos klasės išlaikyti mokykla nebegalėjo.
Vis dėlto per vasarą „Ryto“ progimnazija gavo prašymą dėl vaiko priėmimo į 6 klasę, todėl planai sujungti dvi šeštas klases į vieną realybe netapo.
Savivaldybė vieną klasę išlaiko savo lėšomis
Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinei mokyklai (9 kl.) 2024–2025 m. m. iš savivaldybės biudžeto buvo papildomai planuojama skirti apie 52 tūkst. eurų.
Tiesa, viltasi, kad mokykla susiras papildomų vaikų tam, kad pinigus skirtų centrinė valdžia ir nereikėtų jų skirti iš savivaldybės biudžeto.
Tačiau norai norais ir liko, o realybė tokia, kad V.Svirskio mokyklos devintoje klasėje trūko vieno mokinio, todėl pinigų iš centrinės valdžios mokykla negavo. Norint, kad vaikai ir toliau galėtų mokytis šalia namų, lėšas savivaldybė mokyklai skirti vis dėlto turėjo pati.
„Tuomet, kai buvo svarstoma, ar savivaldybė gali prisidėti prie klasės išlaikymo, trūko vieno mokinio. Tačiau vėliau per vasarą iš mūsų mokyklos išėjo dar viena mokinė, tad galiausiai šiuo metu trūksta dviejų mokinių.
Tačiau paradoksali situacija ta, kad vienas mokinys, kuris buvo išėjęs į miesto mokyklą, praėjus vos savaitei, grįžta pas mus. Taigi galiausiai liekame su to paties vieno moksleivio trūkumu“, – sakė mokyklos direktorė Lolita Klečkauskienė. Ji pridūrė, kad mokykloje išlaikyti devintą klasę labai svarbu, mat ją lankantys moksleiviai tiesiog neturi galimybės vykti mokytis į miesto mokyklas.
Mokyklos mokytojus vilioja vienos iš kitų
Kaip vienas didžiausių iššūkių mokykloms, atmetus ministerijos užkrautą švietimo pertvarką, yra mokytojų stygius. Prieš pat rugsėjo pirmąją buvo skelbiama, kad mokytojų trūksta didžiojoje dalyje Kėdainių krašto ugdymo įstaigų.
Tiesa, mokslo metai startavo įprastai, mat mokykloms pavyko rasti trūkstamus mokytojus, o jei jų rasti nepavyko – darbo krūvį perskirstė esamiems mokytojams. Labiausiai, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta matematikos mokytojų.
LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje vasaros gale trūko fizikos/astronomijos, biologijos, lietuvių kalbos ir etikos mokytojų. Tačiau mokyklos vadovė Lina Adomaitienė pasidžiaugė, kad visus mokytojus rasti pavyko.
„Progimnazijoje šiuo metu dirba visų mokomųjų dalykų mokytojai ir specialistai. Neramu, kad yra nemažai puikių mokytojų vyresnio/pensinio amžiaus ne tik mūsų progimnazijoje, bet ir kitose švietimo įstaigose. Ir kai šie žmonės apsispręs jau nebedirbti – bus didžiulė problema.
Progimnazijoje stengiamės kiek įmanydami gerinti darbo sąlygas darbuotojams, aprūpinti priemonėmis, sudaryti palankius tvarkaraščius mokytojams, dirbantiems keliose įstaigose ir kt. Vienas iš mano, kaip vadovo, prioritetų – gera darbuotojų savijauta darbe“, – sakė mokyklos vadovė.
Josvainių gimnazijoje trūko matematikos, chemijos, istorijos, choreografijos, muzikos ir pradinio ugdymo pedagogų. Laikinai ugdymo įstaigai vadovaujanti Gitana Jurgelevičienė pasidžiaugė, kad ir jiems mokytojus rasti pavyko – tiesa, dalis jų dirba kažkur kitur ir į Josvainius atvyksta dirbti tik vienai dienai per savaitę.
„Mes radome naujus mokytojus. Yra vietinių mokytojų, yra ir nevietinių – tarkime, chemijos mokytoja yra ne kėdainietė.
Sunku rasti mokytojų, bet mes derinomės pagal tvarkaraštį – jei žmogus turi laisvą vieną dieną, tai suderinome tvarkaraštį taip, kad tą laisvą dieną dirbtų pas mus. Tai gal tas lankstumas jiems ir pasirodė patrauklus, tad ir problemos rasti mokytojus didelės nebuvo.
Žinoma, norėtųsi ir matematikos mokytojo dar vieno. Bet kol kas krūvį išdėliojome mokytojoms, kalbėjomės, tarėmės, kol kas šiems mokslo metams sutarimą turime“, – sakė pašnekovė, tačiau pridūrė, kad ko jau ko, o matematikos mokytojų trūksta visada.
Dotnuvos pagrindinėje mokykloje problemos buvo su matematikos ir etikos pedagogais. Mokyklos direktorius Rimantas Urbonavičius neslėpė, kad mokyklos tiesiog plėšosi dėl mokytojų, o nelygioje kovoje dažniausiai laimi ne kas kitas, o miesto ugdymo įstaigos.
„Dievo palaima tai pavadinčiau – vadovas turi per galvą verstis, bet mokytojus – susiradome. Susigrąžinome matematikę, kuri buvo išėjusi jau į pensiją. Visgi tėvams pasidžiaugiau, kad geriau jau susigrąžinti specialistą, kuris vaikus pažįsta ir supranta, kas yra vaikų ugdymas, negu kaip Vilnius siūlo – tėveliams, kurie inžineriją baigę, kad matematikos mokytų…
Etiką atidavėme klasių auklėtojams. Problema buvo su tikyba, lyg kunigą suradę buvome, bet visgi nebegalėjo tęsti pamokų. Dar viena mokytoja norėjo muziką ir etiką mokyti, bet likus savaitei, persigalvojo. Lietuvių kalbos mokytoja dirbo per dvi mokyklas, bet išėjo taipogi.
Tiesiog vyksta tarp mokyklų kova dėl kiekvieno mokytojo.
Iš mūsų kitur išeina, o mes iš Josvainių mokytoją vieną pasiėmėme“, – pasakojo direktorius.
Visgi jis sako, kad mokytojų stygiaus problemos niekas nesprendžia, ir nors mokyklų vadovai apie tai kalba jau ne vienerius metus, atrodo, kad centrinė valdžia jų negirdi. Arba jei ir išgirsta, siūlo labai keistus problemos sprendimo būdus.
„Tarsi buvo mokytojų skatinimo programa sugalvota, mūsų mokyklai davė 2 tūkst. eurų. Sakė, susikurkite kriterijus kaip vertinsite pedagogus ir pagal juos skirkite piniginius priedus. Tačiau kaip čia vadovas dabar nustatinėti gali, kuris mokytojas geresnis, kuris blogesnis? Prasidės asmeniškumai, mokytojų ir administracijos kiršinimas.
Tai jau mes geriau ką sutaupome, metų gale visiems mokytojams išdaliname“, – kalbėjo R.Urbonavičius aiškindamas, kodėl tokia sugalvota mokytojų motyvacijos programa tiesiog praktiškai neveikia.
Mokytojų krūvis toks, kad vos viską spėja
Krakėse prieš mokslo metų pradžią trūko matematikos, chemijos, geografijos ir informacinių technologijų mokytojų. Pastarasis į gimnaziją buvo rastas naujas, o kiti mokytojai tiesiog dalinasi esantį darbo krūvį.
Dabartiniai mokytojai apkrauti tiek, kad tikrai nebegalime nei jokių papildomų darbų jiems duoti, nes kiekviena valandėlė jiems užimta.
„Šiuo metu turime visus mokytojus. Viena mokytoja ėmė studijuoti matematiką, tad jai matematikos pamokų šiek tiek davėme. Naujas informacinių technologijų mokytojas yra. Kaip ir gerai iš principo.
Tačiau mokytojų radimas yra problema, kuri su laiku tik dar labiau aštrės, nes mokytojus susirenka miesto gimnazijos ir progimnazijos.
Problema didelė, jau seniai apie ją kalbėjau. Ne mokyklų vadovų problema, kad mokytojų trūksta – mokytojai tiesiog nebuvo ruošiami“, – sako gimnazijos vadovas Alanas Magyla.
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje chemijos ir matematikos mokytojų taip pat trūko. Rasti pavyko naują chemijos mokytoją, o kiti mokytojai taip apkrauti darbais, kad neturi kada atsikvėpti.
„Visi mokytojai dirba, kai kurių dalykų norėtųsi turėti daugiau mokytojų, nes esamų mokytojų krūviai labai dideli.
Prieš pat rugsėjo pirmąją radome chemijos mokytoją.
Nėra taip, kad liktų mokiniai be pamokų, tačiau esamų mokytojų krūviai yra labai dideli. Jei rastume matematikos mokytoją mielai priimtume.
Dabartiniai mokytojai apkrauti tiek, kad tikrai nebegalime nei jokių papildomų darbų jiems duoti, nes kiekviena valandėlė jiems užimta, o kur dar mokymas namuose, kurio vis atsiranda“, – sako Gintaras Petrulis, gimnazijos direktorius.
„Mokytojus antrus metus trikdo atnaujintų programų įvedimas, kuriam nėra tinkamai pasiruošta. Labai sumaišytos ugdymo programos, vadovėliams pinigai lyg ir skirti, bet vadovėlių nėra. Vadovėlį parengti yra ką veikti, o dar 200 vadovėlių neišleista, dalis vadovėlių dar net neparašyta.
A. Magyla
Ministerija per daug užsiėmusi galvų skaičiavimu – vadovėliai dar net neparengti
Jau pernai mokyklos guodėsi neturinčios vadovėlių, reikalingų ugdyti mokinius pagal naujas mokymo programas. Ministerija aiškino esą geram mokytojui to vadovėlio net nereikia – lai naudojasi fantazija, kūrybiškumu ir papildomais šaltiniais.
Tenka pripažinti, kad tragiškai trūkstant mokytojų, toks ministerijos požiūris į juos vargu ar paskatins jaunuolius rinktis pedagogikos studijas…
Vis dėlto praėjus metams situacija nesikeičia. Vadovėlių ir toliau trūksta, kai kurie jų net neparašyti ir svarbiausia mokomosios medžiagos nėra paskutinių klasių moksleiviams – 11-okams ir 12-okams.
„Mokytojus antrus metus trikdo atnaujintų programų įvedimas, kuriam nėra tinkamai pasiruošta. Labai sumaišytos ugdymo programos, vadovėliams pinigai lyg ir skirti, bet vadovėlių nėra. Vadovėlį parengti yra ką veikti, o dar 200 vadovėlių neišleista, dalis vadovėlių dar net neparašyta.
Mokytojams tenka verstis per galvą, traukti senus vadovėlius, kurie dabartiniams mokiniams nėra patrauklūs. Ministerija sako, kad mokytojai turi būti kūrybingi, tai taip ir daro visi – sukasi, kas kaip moka.
Visa laimė, klasės aprūpintos išmaniosiomis lentomis“, – kalbėjo A.Magyla.
Jam antrino ir G.Petrulis sakydamas, kad vadovėlių stygius, ypatingai gimnazinių klasių moksleiviams, tampa vis opesne problema.
Nuo šių metų rugsėjo 1-osios Kėdainiuose ugdymo įstaigas lanko 6,8 tūkst. mokinių. Pirmokų yra 438.
Savivaldybės švietimo įstaigose dirba apie pusaštunto šimto pedagogų.
Nuolatinio vadovo neturi Kėdainių r. Josvainių gimnazija ir Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“. Vadovai atleisti patiems prašant.
Paskelbti konkursai direktoriaus pareigoms eiti penkerių metų kadencijai į Kėdainių r. Josvainių gimnaziją ir Kėdainių lopšelį-darželį „Puriena“. Kitų pasikeitimų kol kas nenumatoma.
