„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Molio laboratorijoje“ tyrėjais tampa ir 5-iamečiai: kiek vandens lašelių telpa ant euro cento monetos?

Įkvėpti vaikams smalsumo ir padėti atrasti pažinimo džiaugsmą, pasak chemijos mokytojos Virginijos Savickaitės, reikia nuo pat mažų dienų. Į šeštadienį vyksiančius Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojos ir jos kolegės Julijos organizuojamos užsiėmimus susirenka įvairaus amžiaus vaikai – jauniausiems tyrėjams vos penkeri, vyresnieji – 11-os ar 12-os metų. Laikas, bandant atsakyti į klausimą, kiek vandens lašelių telpa ant euro cento monetos, ar gaminant savo nuosavą „šlykštuką“, prabėga tiesiog nejučia.
Molio laboratorijos tyrimai
Molio laboratorijos tyrimai / Molio laboratorijos nuotr.

Molio laboratorija“

Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė su vaikais mokykloje dirba jau 30 metų. Atsižvelgiant į patį darbą – tikrai daugoka, nusijuokia Virginija Savickaitė, tačiau polėkio ir aistros šiam darbui mokytojai netrūksta. Mokiniams ji pasiryžta skirti ne tik darbo dienas, bet ir dalį laisvadienių. „Kai dirbi mokykloje, tu negali senti. Turi nuolat eiti koja kojon su vaikais“, – įsitikinusi mokytoja.

Kai pamatai vaikų akis, išgirsti tą džiaugsmingą „wow“. Supranti, kad turi kažką daryti.

Prieš kelerius metus pedagogė su kolege Julija Muningiene mokykloje įkūrė „Molio laboratoriją“, į kurią su didžiuliu smalsumu 8 savaitgalius per metus traukia jaunieji tyrėjai. Šeštadieninėse mokslo dienose laukiama jaunųjų tyrėjų nuo 5-erių iki 12-os metų. „Viskas prasidėjo labai paprastai. Mokykloje visada yra kolegų, kurių vaikai yra maži. Taigi pradėjome nuo užsiėmimų su tais vaikais, nuo nedidelių bandymų. Vėliau pradėjome organizuoti renginius„Tyrėjų naktis“ Gruzdžių vaikų socializacijos centrui.

Tie vaikai, kaip aš sakau, nuskriausti likimo, kuo jie kalti? Taigi po to sumanėme juos įtraukti į užsiėmimus, sudaryti jiems sąlygas atvažiuoti, su mumis kartu atlikti eksperimentus. Ilgainiui kolegos pradėjo sakyti – parodykit ir mūsų vaikams, kad galėtų ateiti su visomis klasėmis. Tai štai idėja taip ir gimė. Kai pamatai vaikų akis, išgirsti tą džiaugsmingą „wow“. Supranti, kad turi kažką daryti“, – mintis dėstė V.Savickaitė.

Paklausta, kodėl nusprendė laisvu laiku dirbti būtent su mažesniaisiais, kurie chemijos mokykloje dar nesimoko, V.Savickaitė atsakė, kad rodyti vaikams, jog mokslas gali būti ir yra labai įdomus, reikia nuo mažens. „Juk patys pastebime, kad vaikai labai nori eiti į pirmą klasę, o vėliau tas užsidegimas kažkur dingsta. O jei mes parodysime, kaip galima mokytis įdomiai, ką atrasti, tuomet tą norą galime išlaikyti ilgiau“, – svarstė mokytoja.

Paklausta, kodėl laboratorijai suteiktas toks pavadinimas, mokytoja nusijuokia: „Kadaise man mokiniai padovanojo katiną vardu Molis. Visi vaikai mokykloje žino, kad aš jį turiu. Savotiška įžymybė. Taigi kai galvojome pavadinimą, jis kilo lyg ir natūraliai. O pats katinas tapo net laboratorijos simboliu.“

Molio laboratorijos nuotr./Molio laboratorijos tyrimai
Molio laboratorijos nuotr./Molio laboratorijos tyrimai

Kokių kyla klausimų? Pačių įvairiausių

Mokytoja V.Savickaitė pasakojo, kad „Molio laboratorijoje“ vykdomi pačių įvairiausių sričių tyrimai – ne tik chemijos, kurią moko pedagogė. Stengiamasi integruoti kuo daugiau sričių – ir fiziką, ir biologiją, ir kitas.

Kad tiriamoji veikla mokyklose vyktų aktyviau, per šiuos ir ateinančius metus daugiau kaip 700 šalies mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis, kurioms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų investicijų.

Bandymą, kaip žinoma, privalu atlikti kelis kartus, nes gautas rezultatas turi būti patikrintas. Po to, viską aptariame.

Paprašyta atskleisti kelis tyrimus, kuriuos atliko su vaikais, pirmiausia mokytoja prisiminė vieno euro cento ir vandens lašelių tyrimą. „Išsikėlėme su vaikais sau klausimą – kiek vandens lašelių galėtų tilpti ant euro cento monetos.

Kaip pridera tyrimui, iškėlėme hipotezes, tada pipetėmis lašinome ant monetos vandens lašiukus. Bandymą, kaip žinoma, privalu atlikti kelis kartus, nes gautas rezultatas turi būti patikrintas. Po to, viską aptariame“, – apie vieną iš mažųjų mokslininkų tyrimų kalbėjo pedagogė.

Pasiteiravus, koks gi atsakymas, mokytoja nusijuokia, kad reikėtų patiems išsiaiškinti – būtų įdomiau. Tačiau atskleidžia, kad vandens lašelių ant 1 euro cento monetos telpa per 50.

V.Savickaitė prisiminė, kad vaikams itin didelį atrakcija buvo ir populiariųjų „šlykštukų“ gamyba. „Jį pasigamint trunka kokią valandą. Tam reikia klijų, valgomųjų dažų ir skalbiklio. Žinokit, vaikams tai iš tiesų didelis džiaugsmas. Dar dabar prisimenu, kaip viena mergaitė priėjo ir sako – aš taip seniai svajojau turėti šlykštuką“, – prisiminė mokytoja.

Į dienos stovyklą – daugybė norinčiųjų

„Molio laboratorija“ – ne vienintelė veikla, kurią mokytoja Virginija su kolege Julija organizuoja vaikams. Šiemet jau antrus metus bus organizuojama gamtos mokslų dienos stovykla „Eureka“. „Tai penkias dienas trunkanti dienos stovykla. Kai pirmą kartą sugalvojome ją suorganizuoti, pamenu, tai buvo lyg iššūkis pačioms sau. Tada paskelbėme per visas Šiaulių miesto mokyklas, kad organizuojame tokią stovyklą. Mes rinkome tik tai 60 vaikų, o surinkome net dvigubai daugiau, todėl rudenį dar darėme paguodos dieną“, – apie vaikų susidomėjimą kalbėjo pašnekovė.

Molio laboratorijos nuotr./Molio laboratorijos tyrimai
Molio laboratorijos nuotr./Molio laboratorijos tyrimai

Stovykla „Eureką“ buvo pateikta ir tarptautiniam Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programos projektui MARCH (angl. Make Science Real in Schools), kuris siekia sudominti mokinius moksline veikla, atskleisti jiems mokslo reikšmę kasdieniam gyvenimui ir pritaikomumą. „Eureka“ projektą laimėjo!

Šiais metais, anot Virginijos, atskiro kvietimo į stovyklą nuspręsta nedaryti – leista žiniai skleistis pačiai, per tėvus. Šių metų „Eureka“ stovyklos sąrašas buvo užpildytas per tris dienas.

Paprašyta trumpai papasakoti apie stovyklą pedagogė atskleidė, kad kiekviena jos diena būna skirta kažkuriems konkretiems mokslams. Sakykime, pirma diena – gamtos mokslai ir menai, antra diena – chemija ir t.t. „Tada kiekvieną dieną skiriame konkrečiai tiems dalykams ir stengiamės juos „pačiupinėti“ iš pačių įvairiausių pusių. Taip pat kaip ir „Molio laboratorijoje“ atliekame bandymus, eksperimentus, lankomės Botanikos sode. Stengiamės kiekvieną kartą sugalvoti vis naujų dalykų“, – tikino mokytoja.

Paprašyta atskleisti, kas jaunųjų entuziastų stovykloje laukia šiemet, mokytoja nusijuokė ir tikino neišduosianti. „Jei pasakysiu, vaikai sužinos internete. Atimsime iš jų tą atradimo džiaugsmą, tėvų džiaugsmą, kai vaikas grįžta papasakoti įspūdžių. Įvardinti negaliu, tik patikinti, kad įdomių dalykų tikrai esame sugalvoję“, – kalbėjo Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytoja.

Kad tiriamoji veikla mokyklose vyktų aktyviau, per šiuos ir ateinančius metus daugiau kaip 700 šalies mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis, kurioms skirta lėšų iš ES struktūrinių fondų investicijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs