Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Motyvuotam jaunimui – svetingesnė darbo rinka

Psichologai tvirtina, kad viena iš silpnos jaunimo motyvacijos mokytis ar dirbti priežasčių – teigiamo požiūrio į mokslą ar darbą nebuvimas, vartotojiškos visuomenės įprotis daug ką gauti čia ir dabar, neįdedant pastangų. Šiuo metu bendro Lietuvos darbo biržos ir partnerių įgyvendinamo projekto „Atrask save“ dalyviai – ne išimtis.
Rugsėjo 1-ąją į sostinę suplūdo moksleiviai ir studentai
Rugsėjo 1-ąją į sostinę suplūdo moksleiviai ir studentai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems 15–29 metų amžiaus jaunuoliams geriau pažinti save, rasti paskatų grįžti į švietimo sistemą ar pasirinkti mėgstamą darbą padeda projekto psichologai.

Kiekvienas kuria savo ateitį

Jaunimo motyvacija mokytis ar dirbti, psichologų teigimu, gali būti silpna dėl įvairių priežasčių – nenoro imtis veiklos, prioriteto teikimo pramogoms, patirtų nesėkmių mokykloje, nesklandžiai susiklosčiusių tarpasmeninių santykių su bendraamžiais ar šeimos nariais, nepatinkančių studijų ar darbo ir kitų. Finansinio motyvo nebuvimas irgi aktualus, nes nuo vaikystės ne visi tėvai įskiepija teigiamą požiūris į darbą, supratimą, kad profesija yra viena svarbiausių žmogaus saviraiškos ir savirealizacijos bei materialinio apsirūpinimo ateityje sąlygų. Tėvų išlaikomas jaunuolis turi savo mėgstamą užsiėmimą – hobį ir iš jo gauna šiokių tokių pajamų, laukia ir tikisi, kad ateityje jos padidės – psichologų terminais, užima laukimo poziciją.

Labai svarbi priežastis – tai pasitikėjimo savimi stoka, iš kurios kyla neryžtingumas ir baimė ko nors imtis.

Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus projekto „Atrask save“ psichologė Žaneta Pugžlienė mano, kad jaunuoliams labiausiai trūksta motyvacijos, noro ir supratimo, jog reikia planuoti bei kurti savo ateitį jau dabar ir kad niekas už juos to nepadarys. Nemažai jaunuolių yra išlaikomi tėvų, senelių, antrų pusių, gauna paramą iš valstybės, ir jiems taip yra gerai. Jie nenori nieko keisti, imtis atsakomybės, dirbti, stengtis, todėl negalvoja apie ateitį ir nededa pastangų jai kurti. Kita labai svarbi priežastis – tai pasitikėjimo savimi stoka, iš kurios kyla neryžtingumas ir baimė ko nors imtis. Naujiems darbo biržos klientams, kurie registruojasi pirmą kartą, trūksta žinių, kaip planuoti savo karjerą ir kryptingai siekti tikslų. Jaunuoliai projekto „Atrask save“ užsiėmimų metu gilinasi į save, atskleidžia savo pagrindines asmenines savybes, polinkius, sritį, kurioje galėtų tinkamiausiai save realizuoti.

"Atrask save" užsiėmimai
"Atrask save" užsiėmimai

Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus vyr. specialistė Eglė Plančiūnienė, koordinuojanti projekto ,,Atrask save“ veiklas, pastebi, kad jaunuolių profesijos pasirinkimas labai priklauso nuo socialinių veiksnių. Jaunuoliai, kurių tėvai patys nelinkę turėti nuolatinio darbo ar siekti karjeros, sunkiai suduria galą su galu ar turi žalingų įpročių, taip pat dažniausiai pasirenka veiklos kryptį ar profesiją su mažesnėmis karjeros galimybės. Jos nuomone, taip yra todėl, kad šių jaunuolių akiratis labai siauras, jie mažai žino apie profesijų įvairovę, pasirinkimo galimybes. Atokesnėse vietovėse gyvenantys jaunuoliai patiria finansinių problemų, todėl arčiausiai namų esanti profesinio mokymo įstaiga neretai tampa pagrindiniu apsisprendimo veiksniu renkantis profesiją – nereikia toli važinėti mokytis, nuomotis būsto ar gyventi bendrabutyje. Šiuo atveju apsiribojama tomis specialybėmis, kurias siūlo ši mokykla.

Darbdaviams reikia motyvuotų ir aktyvių jaunuolių

Šiais laikais darbo rinkoje tenka konkuruoti su kitais kandidatais, reikalaujama vis aukštesnės kvalifikacijos. Neįgijus jokio kvalifikacinio laipsnio, darbo paieškos tik sunkėja. Dažnai kai kurie jaunuoliai nesupranta svarbiausio dalyko – tai, ką daro, turi atlikti geriausiai, kad darbdaviai teiktų jiems pirmenybę. Tinkamiausiai pasirodyti gali jaunas žmogus, dirbdamas tai, ką sugeba geriausiai. Kiekvienas gimėme turėdami įvairių talentų ir gabumų. Juos vertindami ir tobulindami pasirodysime daug geriau nei tie, kurie savo talentų ir gabumų neatranda, neatpažįsta ar nepuoselėja.

Psichologai teigia, kad labai svarbu padėti darbo ieškančiam jaunimui formuoti prisistatymo darbdaviui įgūdžius.

Psichologai pastebi, kad dalis jaunuolių nėra pasirengę prisistatyti darbdaviui – neturi parengtų reikalingų dokumentų, stokoja prisistatymo darbdaviui įgūdžių. Dėl auklėjimo ypatumų ir asmeninių charakterio savybių, tokių kaip intraversija, kuklumas, jaunuolis nepakankamai geba atstovauti savo interesams, nesugeba parodyti darbdaviams motyvacijos dirbti. Prisistatydami darbdaviui tokie jaunuoliai yra pasyvūs, nemoka pateikti savo pasirengimo dirbti ir motyvacijos, nors ji yra pakankama.

Psichologai teigia, kad labai svarbu padėti darbo ieškančiam jaunimui formuoti prisistatymo darbdaviui įgūdžius. Projekto ,,Atrask save“ dalyviams siūlomi tiek grupiniai, tiek individualūs užsiėmimai.

"Atrask save" užsiėmimai
"Atrask save" užsiėmimai

Užsiėmimų metu specialistai padeda jaunuoliams atsakyti į tris pagrindinius klausimus, kuriuos gali užduoti darbdavys – ar sugebėsiu (išmoksiu) atlikti tai, ko iš manęs tikisi darbdavys, ar norėsiu tą darbą dirbti (ar tenkins atlyginimas, darbo pobūdis) ir ar esu patikimas darbuotojas (kaip sugebu save pateikti). Labai naudingi užsiėmimų metu atliekami savęs apibūdinimo praktiniai pratimai, pavyzdžiui, „Trisdešimties žodžių pranešimas apie save“. Pasirodo, kad apie save kalbėti jaunuoliams yra gana sunku, jie neįpratę to daryti, neturi tam reikalingų įgūdžių. Pavyzdžiui, viena projekto dalyvė, atvykusi į šiuos užsiėmimus sakė, jog yra dalyvavusi ne viename pokalbyje dėl darbo ir nesupranta, kodėl jos nepriima. Išmokusi save pristatyti, darbą gavo.

Projekto ,,Atrask save“ metu organizuojamos praktikos – daugiau kaip 4 tūkst. projekto dalyvių jas atliko įvairiose Lietuvos įmonėse.

Dažnas jaunuolis turi mažai darbo patirties, o kartais jos ir visai neturi, todėl nežino, kas jam patinka, ką jis sugeba, ko norėtų. Tam labai padeda projekto ,,Atrask save“ metu organizuojamos praktikos – daugiau kaip 4 tūkst. projekto dalyvių jas atliko įvairiose Lietuvos įmonėse, išbandydami jėgas konkrečioje srityje arba pritaikydami įgytas žinias, kurių iki šiol nebuvo galimybės realizuoti bei parodyti save potencialiam darbdaviui. Projekte ,,Atrask save“ dalyvavusi Kristina Valaitienė sako: „Šio projekto metu sutikau nemažai motyvuotų žmonių, daug laiko buvo skiriama pozityviam savęs vertinimui, mokėjimui pateikti savo galimybes darbdaviui“. Tai padėjo Kristinai ne tik rasti praktikos vietą, bet ir po praktikos įsidarbinti toje pačioje jos interesus ir gyvenimo vertybes atitinkančioje įmonėje.

Projekto ,,Atrask save“ siūloma praktika padėjo rasti darbą ir kitiems jo dalyviams – jų sėkmės istorijų galima rasti Jaunimo darbo centro interneto svetainėje http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/SekmesIstorijos/Sarasas.aspx

TAIP PAT SKAITYKITE: Po lazerių kūrimo ir darbo Prancūzijoje Vytautas atrado savanorystę Robotikos mokykloje

Projektas „Atrask save“ finansuojamas Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Europos socialinio fondo lėšomis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos