Pagal plano projektą, prie VGTU prijungus MRU, besidubliuojančių komunikacijos, ekonomikos, finansų, informatikos, vadybos bei verslo studijų programų turėtų sumažėti nuo 54 iki 35.
Taip pat iki 2020-ųjų nuo 88 iki 80 planuojama apkarpyti studijų programų skaičių technologijos ir fizinių mokslų srityse.
„Atsisakius vykdyti studijas kai kuriose kryptyse ir sujungus besidubliuojančias studijų programas, jų sumažės nuo 209 dabar esančių iki 167 – tai yra 20 proc.“, – dėstoma 2018–2021 metų universitetų pertvarkos projekto santraukoje.
Pagal ją, įgyvendinus reorganizaciją, sostinėje veiks „technologinis universitetas su stipriu socialinių mokslų branduoliu“, didelį dėmesį skiriantis tarpkryptiškumui ir tarpdiscipliniškumui, išlaikantis glaudų ryšį su verslu, valdžia ir visuomene.
Tarp planų – 10 naujų studijų programų
VGTU ir MRU kelia šiuos pagrindinius reorganizacijos uždavinius:
- 20 proc. mažiau studijų programų;
- laipsnio siekiantys užsienio studentai sudaro 8 proc. visų studentų skaičiaus;
- 25 proc. daugiau studijų krypčių, patenkančių tarp 300 geriausių universitetų reitingų;
- tarptautinės akreditacijos – ne mažiau kaip 4 kryptyse;
- 30 proc. daugiau mokslo publikacijų, patenkančių tarp 10 proc. daugiausiai cituojamų publikacijų pasaulyje;
- įsteigiami bent 3 kompetencijų centrai atitinkantys specializacijos kryptis;
- sukurta bent 10 unikalių tarpkryptinių, jungtinių, dvigubo laipsnio naujas darbo rinkos tendencijas atitinkančių studijų programų;
- vykdoma bent 10 tarptautinių mokslo ir studijų projektų proveržio kryptyse;
- konsoliduota mokslo ir studijų infrastruktūra 3 akademiniuose miesteliuose Vilniaus mieste;
- 20 proc. mažesni administraciniai kaštai;
- 25 proc. padidintos MTEPI paslaugų ūkio subjektams apimtys;
- 25 proc. studijų programų portfelio sudarys programos, skirtos rengti profesionalus valstybės poreikiams patenkinti;
- 50 proc. didesnės žinių ir technologijų perdavimo bei mokslo komercinimo apimtys.
„Po pertvarkos šalia jau egzistuojančių stiprių ir perspektyvių krypčių numatomos dvi naujos iš universitetų tarpusavio sinergijos kylančios kryptys – ateities visuomenės technologijos bei valstybės ir visuomenės saugumas“, – planuojama projekte.
Žada socialinių ir technologinių mokslų sinergiją
Reorganizuota aukštoji mokykla studentams žada siūlyti unikalias studijų programas, kurių turinys apims technologinių ir socialinių procesų skaitmenizaciją, taip pat – daugiau programų anglų kalba. Didesnį dėmesį planuojama skirti jaunuolių įsitraukimui.
„Numatoma, kad technologinius ir gamtos mokslus sustiprins socialiniai mokslai (visų pirma – teisės), o socialinius ir humanitarinius mokslus sustiprins technologiniai ir gamtos mokslai“, – rašoma universitetų susijungimo gairėse.
Be esamų krypčių stiprinimo numatoma vystyti ir šias:
- didžiųjų duomenų mokslas ir daiktų internetas;
- dirbtinio intelekto taikymas; išmanusis miestas;
- vizualinio dizaino ir papildytos realybės tyrimai;
- socialinės technologijos;
- finansinės technologijos (FinTech);
- kūrybinės technologijos (CreaTech);
- teisės technologijos (LegalTech);
- kibernetinis saugumas.
Kiek kainuos pertvarka – neaišku
Pertvarkos projekto sudarytojai pabrėžia, kad sparčiai mažėjantis studentų skaičius yra „vienas didžiausių iššūkių Lietuvos aukštojo mokslo srityje“, tačiau planuoja, kad iki 2020 metų įstojusiųjų į VGTU ir MRU skaičius nesikeis. Prognozuojama, kad 2021-aisiais studentų skaičius reorganizuotame universitete sieks apie 16 tūkst.
Pagal planą, MRU prijungus prie VGTU, iki 15 išaugs turimų doktorantūrų skaičius, o ekonomikos ir vadybos mokslo krypčių doktorantūros dėl sinergijos esą ypač sustiprės.
Tiesa, pertvarkos gairėse nenurodoma, kiek kainuos reorganizacija, kaip pasikeis dėstytojų, mokslininkų, administracijos darbuotojų skaičius, algos, ar bus perkeliami fakultetai, atnaujinamos mokymosi patalpos.
MRU: Lietuvoje dvi teisės mokyklos išliks
Anot MRU rektoriaus doc. dr. Algirdo Monkevičiaus, pertvarkant universitetus, šiuo metu vykdomos studijų programos bus ne naikinamos, o konsoliduojamos, unikalios studijų kryptys – išsaugomos ir vystomos toliau.
„Išnaudodami abiejų universitetų privalumus, universitetai gali sukurti didelę technologinių ir socialinių mokslų sinergiją, konsoliduoti ir sustiprinti technologinių ir socialinių mokslų studijų programas, stiprinti konkurencingumą tarptautinėje studijų ir mokslo erdvėje, – pranešime žiniasklaidai cituojamas rektorius. – Lietuvai, kaip ir kitoms Europos ir pasaulio valstybėms, susiduriant su naujais migracijos, kibernetinio saugumo, valstybės viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo iššūkiais, jų teisiniu reglamentavimu, ypač reikalinga technologinių ir socialinių mokslo sričių sąveika bei inovacijų kūrimas ir jų pritaikymas.“
Pranešime taip pat priduriama, kad įvykdžius reorganizaciją Vilniuje, kartu su Vilniaus universitetu, toliau veiks dvi Lietuvos teisės mokyklos, už kurias esą vieningai pasisako ir Lietuvos teisininkų bendruomenė.
Teikimą siūlyti Seimui pradėti MRU reorganizavimą prijungimo prie VGTU būdu šiuo metu derina Švietimo ir mokslo ministerija.
Abiejų universitetų valdymo organai reorganizacijai neprieštarauja.
MRU pasipriešino jungtuvėms su VU
Kiek anksčiau, 2017-ųjų gegužę, Vyriausybė MRU siūlė jungtis su Lietuvos edukologijos universitetu ir Vilniaus universitetu (VU) (Šiaulių universitetas, pagal planą, taip pat būtų tapęs VU dalimi), tačiau MRU tokiai iniciatyvai pasipriešino.
Universitetas pranešė įgyvendinsiantis „savarankiškos aukštosios mokyklos koncepciją“.
„Šiuo metu MRU vadovybė nemato jokių protingais ir lygiaverčiais principais pagrįstų jungimosi su VU galimybių, o tolesnę savo veiklą sieja su MRU kaip specializuotos teisės ir viešosios tarnybos aukštosios mokyklos koncepcija ir jos įgyvendinimu“, – rašyta žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Vyriausybė praėjusių metų lapkritį patvirtino visų Lietuvos universitetų tinklo pertvarkos planą. Pagal jį, šalyje iš keturiolikos universitetų liks devyni.
