MRU rektorius Algirdas Monkevičius BNS sakė premjero prašęs paskubinti naujo Mokslo ir studijų įstatymo priėmimą Seime, kas, rektoriaus vertinimu, atvertų kelią „kokybinei bakalauro studijų reformai“. Tuo metu LMTA rektorius Zbignevas Ibelgauptas sakė premjerui norėjęs realiai parodyti turimas netinkamas menininkų rengimui patalpas ir pristatyti planuojamą naują kompleksą, nors kartu pabrėžė, kad premjereą kvietėsi be tikslo ką nors „išpešti“.
Premjeras po vizitų į MRU ir LMTA teigė, kad Vyriausybės Seimui pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos turėtų paskatinti aukštojo mokslo ir rengiamų specialistų konkurencingumą.
„Vyriausybė Seimui yra pateikusi Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, numatančias svarbią naujovę – sutartis tarp aukštųjų mokyklų ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei greta krepšelių įteisintą valstybės užsakymą parengti rinkai reikalingus specialistus. Sutartys sudarys prielaidas derinti valstybės ir rinkos poreikius, garantuos universitetų ir kolegijų finansinį stabilumą, reiklesnę studijų programų atranką ir kokybę. Labai svarbu, kad šis projektas nebūtų stabdomas parlamente“, – pranešime spaudai teigė A.Butkevičius.
Pasak A.Monkevičiaus, be kitų temų, su premjeru diskutuota apie bakalauro studijų kokybės kėlimą.
„Vienas iš premjero prioritetų, kaip jis sakė, yra Mokslo ir studijų įstatymas greta socialinio modelio, jis išgirdo ne tik mūsų, bet ir kitų universitetų pageidavimą – mes norėtume, kad tas įstatymas būtų priimtas. Esminis dalykas – kad studentai nestotų į siauras bakalauro specialybes, bet galėtų stotį į kryptį arba net paskui rinktis tarpkryptines studijas. Jeigu būtų priimtos šitos įstatymo pataisos, iš karto mes galėtume daryti kokybinę reformą bakalauro studijų programų lygmeny. Tai atvertų ir platesnes doktorantūros pritaikymo verslui, viešajam sektoriui galimybes. Premjeras pabrėžė, kad jis stengsis“, – BNS sakė MRU rektorius.
Tuo metu vizito į LMTA akcentu tapo prasta infrastruktūros būklė, nes dėl studijų kokybės ir išlikimo konkurencinėje kovoje rektorius Z.Ibelgauptas sakė esąs ramus.
„Nelietėme klausimo dėl naujų reikalavimų universitetams, nes nesijaučiame pažeidžiami dėl tų visų kriterijų, manau, kad mes juos tenkintume“, – BNS sakė rektorius.
Tuo metu dabar akademijos naudojamų pastatų būklė, jo teigimu, kelia daug problemų.
„Premjeras sakė nesitikėjęs, kad Lietuvoje dar yra tokių pastatų. Jis pritarė mūsų projektui, bet mūsų tikslas nebuvo išpešti ką nors, mes nekvietėme, kad jis pažadėtų, mes tiesiog pakvietėme supažindinti su situacija, kadangi susitarimas jau yra su ministerija pasirašytas dėl finansavimo. Tiesiog norėjome, kad jis akivaizdžiai pamatytų, jog mes nei išsigalvojame, nei ką. Dabar madinga kalbėti, kad visi vien statosi, tai mes norėjome realiai parodyti, kokioje infrastruktūroje yra rengiami menininkai“, – teigė rektorius.
Naują LMTA studijų miestelį Olandų gatvėje sudarys pastatų kompleksas su keturiomis salėmis, bus pastatyti Teatro ir kino bei Muzikos fakultetai, meno ir mokslinių tyrimų kompleksas ir t.t.
Jo teigimu, naujo miestelio statybos yra 5-6 metų klausimas.
Naują LMTA studijų miestelį Olandų gatvėje sudarys pastatų kompleksas su keturiomis salėmis (kameriniams ir įprastiems koncertams, teatrui, kinui), bus pastatyti Teatro ir kino bei Muzikos fakultetai, meno ir mokslinių tyrimų kompleksas su biblioteka, fonoteka, videoteka, muziejumi, patalpomis tyrimams, studentų bendrabutis bei administracinis korpusas.
Apie 16 tūkst. kvadratinių metrų ploto studijų miestelio statybos kainuotų iki 36 mln. eurų, statybas LMTA vykdys iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, Vyriausybės lėšų bei iš lėšų, gautų pardavus kai kuriuos LMTA pastatus. LMTA centrinius rūmus Gedimino prospekte Vilniuje ketinama palikti.