Siekdama aiškiai apibrėžti, kokioms mokslinių tyrimų ir meno veikloms skiriamas bazinis finansavimas, Švietimo ir mokslo ministerija nustatė, kad pusė institucijai skirtų lėšų sudarys nekintančią dalį, kuri atiteks ilgalaikėms programoms įgyvendinti. Kita dalis priklausys nuo institucijos veiklos rezultatų ir bus skiriama jos iškeltiems mokslinių tyrimų ar meno veiklos prioritetams įgyvendinti.
Norminio etato matas
Kadangi jau dabar mokslininko ar menininko tyrėjo darbo etatą sudaro kelios dalys (dalyvavimas projektuose, konkursinėse programose, veikla institute ar universitete, bazinis finansavimas), Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė jį apskaityti, pasitelkusi vadinamojo norminio etato matą.
Švietimo ir mokslo ministras patvirtino mokslininkų norminius etatus, kuriems atiteks pusė institucijai skirtų valstybės bazinio finansavimo lėšų. Norminiais etatais bus „matuojamos“ institucijų vykdomos ilgalaikės mokslinių tyrimų programos.
Norminiai etatai yra lėšų apskaitos vienetai, tiesiogiai nesusiję su pareiginiais etatais. Norminis etatas atitinka vidutinį Lietuvos mokslininko atlyginimo dydį. Institucija, kurioje dirba vien aukščiausios kategorijos mokslininkai, gali patvirtinti mažiau pareiginių etatų nei norminių.
Norminių etatų skaičius konkrečiai institucijai apskaičiuotas fiksuojant esamą finansavimo padėtį – pagal lėšas, kurias kiekviena institucija 2011 m. gavo mokslui ar menui.
„Mokslo institutai, universitetai, akademijos ir toliau pačios formuoja mokslo darbuotojų etatus pagal turimą finansavimą, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Norminis etatas yra lėšų apskaitos, o ne pareiginis vienetas. Jei ilgalaikei programai vykdyti priskirta, tarkime, dešimt norminių etatų, prie jos gali dirbti labai įvairus skaičius žmonių, pavyzdžiui, net dvidešimt. Viskas priklausys nuo paties mokslinių tyrimų instituto ar universiteto darbo organizavimo. Mokslininkas tik dalį darbo laiko gali skirti ilgalaikei programai įgyvendinti, o kitu laiku dirbti prie tyrimo projektų ar užsiimti kita mokslo ar meno veikla“ .
Pasak viceministrės, kai kurie institutai jau šiandien yra įsivedę apskaitos sistemą, pagal kurią kiekvienas darbuotojas žino, kokie darbai sudaro jo veiklos visumą, už kurią jis gauna atlyginimą.
Finansavimo peržiūra – kas treji metai
Prieš mokslinės veiklos finansavimo pertvarką lėšos moksliniams tyrimams, meninei veiklai buvo perskirstomos kasmet – proporcingai praėjusių metų finansavimui ir atsižvelgiant į institucijos veiklos rezultatus. Naujoje tvarkoje numatyta, kad lėšos bus perskirstomos kas treji metai, atsižvelgiant į šio laikotarpio institucijos mokslo ir meno veiklos rezultatus bei vykdomų ilgalaikių programų įgyvendinimą. Viceministrės N. Putinaitės teigimu, tokie pasikeitimai suteikia institucijoms galimybę geriau planuoti darbus, kelti kelerių metų įdirbio reikalaujančius mokslinių tyrimų ir meno veiklos tikslus.
Kitas mokslo ir meno veiklos vertinimas bei institucijoms skirtų lėšų perskirstymas numatomas 2012 m. pabaigoje, įvertinus 2009–2011 m. veiklos rezultatus. Šiuo metu valstybiniai mokslinių tyrimų institutai rengia ilgalaikių mokslinių tyrimų programų projektus, kuriuos vertins ekspertai ir tvirtins švietimo ir mokslo ministras. Universitetų ilgalaikes programas tvirtins senatai.
Jau anksčiau Vyriausybė yra priėmusi sprendimus dėl mokslo veiklos vertinimo, kurie suteikia didesnį svorį taikomajai veiklai ir atsižvelgia į mokslo sričių specifiką.
Artimiausiu metu Vyriausybė svarstys Valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinio vertinimo tvarkos projektą. Tai bus paskutinis teisės aktas, klojant pamatus naujai mokslinės veiklos ir mokslo institucijų vertinimo bei finansavimo tvarkai.