Pirmąją klasę pradeda ir mokykla, ir mokiniai
Mokyklos steigėja Vilma Daugėlienė 15min sakė, jog Vilniuje jau veikia trys ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Mano darželis“. Veiklą šis darželis pradėjo prieš septynerius metus, o idėja kurti licėjų, kuris ateityje turės visas 12 klasių, gimė paraginus mažylių tėvams.
„Tėveliai, matydami mūsų ugdymo kokybę, klausė, kada įsteigsime mokyklą, kad jų vaikai galėtų toliau mokytis būtent šioje įstaigoje. Tad štai: septynerių metų vaikas pradeda eiti į pirmąją klasę,
Mokiniai bus mokomi pažinti ir tyrinėti paprastus inžinerinius procesus. Pavyzdžiui, jei su pradinukais kalbame apie šunį, kartu galime aptarti, kokia yra šuns „namo“ – būdos – konstrukcija.
]o mes po septynerių metų steigiame pirmąją savo mokyklą ir šiais metais atveriame duris pirmos klasės mokiniams“, – sakė V. Daugėlienė.
Skeptikai gali kraipyti galvas, ar tikrai tokio mažo amžiaus vaikus reikia orientuoti į vieną ar kitą specialybę – juk per 12 metų viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Tačiau V.Daugėlienė teigia, jog inžinerinių ir informacinių technologijų kompetencijų ugdymą siūlo reta Lietuvos mokykla. Tuo metu verslininkai, įmonių vadovai sutartinai kartoja: informacinių technologijų specialistų trūksta ir trūks.
„Studijų specialistai sufleruoja, kad inžinerija bus viena paklausiausių ateities specialybių, inžinieriai ir informacinių technologijų specialistai bus tiesiog graibstomi. Todėl licėjaus mokiniai galės toliau tęsti studijas aukštosiose mokyklose ir tapti šios srities profesionalais“, – sakė V. Daugėlienė.
Kiekviename žingsnyje klaus – o kaip tai veikia?
14-os metų švietimo vadybos patirtį turinti Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjaus vadovė Jovita Ponomariovienė teigia, jog licėjuje mokiniai bus ugdomi pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą specializuoto ugdymo krypties inžinerijos programą.
„Inžinerijos programa bus įgyvendinama tiek pamokose, tiek būreliuose, vykdant įvairias kūrybines užduotis. Ateityje bus bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, verslo partneriais, kad mokiniai realiai pamatytų, kaip įgyvendinami inžineriniai projektai.
Mokiniai bus mokomi pažinti ir tyrinėti paprastus inžinerinius procesus. Pavyzdžiui, jei su pradinukais kalbame apie šunį, kartu galime aptarti, kokia yra šuns „namo“ – būdos – konstrukcija. Galime pamėginti ją čia pat pastatyti iš pagaliukų ar „LEGO“ kaladėlių“, – sakė J.Ponomariovienė. Kiekvienoje klasėje yra „LEGO“ bei japoko „LaQ“ konstruktorius. Jie leidžia čia pat pabandyti sukonstruoti aptariamą objektą, lavinti trimatį erdvės pojūtį.
Kitas pavyzdys: matematikos pamokoje vaikai mokysis pažinti valandas ir minutes, o tuo pačiu kartu su mokytoja analizuos, kaip veikia laikrodis, kas suka jo rodykles.
„Arba su mokiniais kalbėdami apie orą, vėją, ir pasiūlysime pasigaminti vėjo malūnėlį, kalbėdami apie įvairius daiktus, nustatysime, iš kokių medžiagų jie pagaminti, kokios šių medžiagų savybės ir tuo pačiu sugalvosime, ką perdirbus, pavyzdžiui, plastiką galime sukurti ir pagaminti naujo“, – kalbėjo Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjaus vadovė.
Programavimas prasidės nuo bitės kelionės
J.Ponomariovienė sako, jog projektas „Žaidžiu inžineriją“ jau išbandytas ir su ikimokyklinio amžiaus vaikais.
„Vaikas tampa kūrėju, ugdomas vaiko kūrybinis mąstymas. Vaikams inžinerijos pamokose sudaromos galimybės konstruoti, projektuoti, statyti, piešti, kurti.
Informatikos pamokose pradinukai bus mokomi programavimo pagrindų, tačiau šis žodis neturėtų tėvų gąsdinti: pavyzdžiui, vaikų prašoma sudėlioti tam tikrus žingsnius, kaip bitei nuskristi iki medaus statinės.
Jie labai laukia šių užsiėmimų. Juk inžinierius yra kūrėjas, galintis prisidėti prie modernaus pasaulio kūrimo“, – šypsosi pašnekovė.
Būsimos Licėjaus vadovės nuomone, šiuolaikiniai vaikai yra pakankamai technologiškai išprususi karta: retai atrasi pirmoką, kuris nemokėtų naudotis kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, planšetinių kompiuteriu. Todėl licėjaus tikslas – nukreipti šių technologijų naudojimą tinkama linkme.
„Esu nacionalinio projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyvė. Šio projekto metu teko susipažinti ir išbandyti informatikos bendrosios programos turinį, stebėti, kaip pradinukai mokosi naudotis įvairiomis priemonėmis, programėlėmis, kaip mokosi programavimo, robotikos pagrindų. Mačiau, kaip keičiasi vaikų mąstymas, motyvacija mokytis, kaip spindi vaikų akys, kai jie turi galimybę patys ieškoti informacijos“, – sakė J.Ponomariovienė.
Pašnekovė taip pat stažavosi Suomijoje ir iš suomių mokytojų perėmė patirtį, kaip integruoti informacines technologijas į įvairias veiklas. Licėjaus mokiniai turės vieną savaitinę informatikos pamoką, taip pat informacinės technologijos bus integruojamos į kitus mokomuosius dalykus. Informatikos pamokose pradinukai bus mokomi programavimo pagrindų, tačiau šis žodis neturėtų tėvų gąsdinti: pavyzdžiui, vaikų bus prašoma sudėlioti tam tikrus žingsnius, kaip bitei nuskristi iki medaus statinės, tačiau iš tiesų tai yra supaprastintas programavimo algoritmas.
Išmanioji klasė ir jokių namų darbų
J.Ponomariovienės teigimu, šiuolaikiniams vaikams reikia kitokio mokymo. Informaciją pamokos metu jiems lengviau priimti, kai mato vaizdus ekrane, kai patys gali ją surasti internete, žino, kaip šią informaciją panaudoti.
„Todėl Licėjuje įkūrėme išmaniąją klasę. Joje yra interaktyvus ekranas, skaitmeninė kamera, kiekvienas mokinys turės savo planšetę. Mokytojos kompiuteris su vaikų planšetėmis bus sujungtas valdymo sistema. Šiuo metu jau sukurta labai daug programėlių, kurių pagalba gali mokytis matematikos, užsienio kalbos. Leidyklos jau yra sukūrę skaitmeninį mokymosi turinį, paruošę tam tikrų dalykų užduotis lietuvių kalba. Pamokose naudosime interaktyvius iMO kubus, turinčius judėjimo sensorius. Pamokos metu mokiniai į klausimus atsakinėja atsisėsdami ant tos „iMO“ kubo plokštumos, kuri, jų nuomone, reiškia teisingą atsakymą.
Mokiniams nereikės į mokyklą tempti nei planšetinių kompiuterių, nei kuprinių. Nes – šis sprendimas mokiniams tikrai patiks – čia nebus užduodami namų darbai.
Programa parodo, ar vaikas pasirinko teisingai. Taip pat naudosime jau minėtus LEGO ir japoko konstruktorius, bitutes – robotukus ir kitas priemones“, – kalbėjo licėjaus vadovė.
J.Ponomariovienė teigė, jog didžiulis dėmesys bus skirtas kalboms. Nuo pirmos klasės mokiniai mokysis anglų kalbos, o nuo trečios klasės – vieną iš pasirinktų kalbų (ispanų, kinų arba rusų).
Numatomos specialios pertraukos lauke, fizinio lavinimo pamokos sporto salėje.
„Vaikai galės pajudėti, pažaisti judrius žaidimus gryname ore. Turime dėkingą žaliąją aplinką, mokykla yra apsupta pušyno. Tai puiki vieta ne tik poilsiui bet ir gamtos pažinimui, tyrinėjimui“, – sakė licėjaus vadovė.
Vienoje klasėje mokysis iki 16 mokinių. Kuriant klasių aplinką orientuojamasi į Suomijos mokyklas, vaikai turės didelę erdvę ne tik mokymuisi, bet ir poilsiui. Mokiniams nereikės į mokyklą tempti nei planšetinių kompiuterių, nei kuprinių. Nes – šis sprendimas mokiniams tikrai patiks – čia nebus užduodami namų darbai.
„Mūsų tikslas – kad vaikas parėjęs iš mokyklos neruoštų namų darbų, o su tėvais dalintųsi dienos įspūdžiais“, – sakė pašnekovė.
Mokykla dirbs nuo 7.30 val. iki 18 val. Pradinukai po pamokų galės neskubėti namo, dalyvauti projektinėse veiklose, kūrybinėse dirbtuvėse, išvykose. Mokykloje dirbantis psichologas padės naujokams adaptuotis mokyklos aplinkoje, o vėliau ves emocinio intelekto lavinimo užsiėmimus bei mokymus tėvams jiems rūpimais klausimais. Licėjuje veiks robotikos, šachmatų, informacinių technologijų, keramikos, dailės terapijos, sporto, pramoginių šokių būreliai.
„Šiais metais licėjus priima vaikus į priešmokyklinio (5-6 metų) ugdymo grupes ir pirmąją klasę. Stojamųjų egzaminų pirmokams nėra. Mums svarbu, kad mūsų pasiūlytos kryptys, mokymosi sąlygos būtų priimtinos tiek vaikui, tiek tėvams. Šiandieninėje sparčių pokyčių visuomenėje sudarysime tinkamas sąlygas bręsti kūrybingai asmenybei, gebančiai veikti šiuolaikinių informacinių technologijų bei kitų naujovių aplinkoje, gyventi nuolatinės kaitos sąlygomis. Turime ambicijų ir patys užaugti kartu su savo mokiniais ir po 12 metų išleisti pirmąją abiturientų laidą“, – sakė J.Ponomariovienė.
