Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje ugdymo procesą stengiamasi paversti kuo labiau įvairiapusiu – nuo didžiulio dėmesio patyčių prevencijai, emociniam intelektui, tėvų įtraukimo į mokyklos gyvenimą iki robotikos burelių ir laboratorijų.
– Šiandieninė mokykla – kokia ji? Kaip vertintumėt vaikų, mokytojų ir tėvų vaidmenį, indėlį. Ar per pastaruosius metus jis labai pasikeitė? – kalbamės su Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos direktore A.Uzne.
– Šiandieninė mokykla – kupina iššūkių, kuriai tenka prisitaikyti prie visuomenės pokyčių bei įpareigoja ieškoti būdų, kaip veiksmingiau dirbti tiek pedagogui, tiek mokiniui. Mokytojams nebeužtenka perteikti dalykines žinias, labai svarbu savo emocinio intelekto lavinimas, kuris lemia tėvų, mokinių ir mokytojų bendravimą.
Mokytojams nebeužtenka perteikti dalykines žinias, labai svarbu savo emocinio intelekto lavinimas.
Visoms trims grandims (mokytojams, tėvams, vaikams) būtina sudaryti sąlygas pažinti, atrasti bei realizuoti save saugioje, motyvuojančioje ir atsakingoje aplinkoje. Reikia pripažinti, kad pastaruoju metu šeima tampa itin jautri viskam, kas susiję su vaiko gerove, jo ugdymu.
Džiugu, kai tėvai supranta ir žino, kad mokytojų požiūris ir vertinimas yra itin svarbūs vaiko mokymuisi. Mokytojams tėvų klausimai kartais atrodo kaip kontrolė ar per didelis kišimasis į jo darbą. Tačiau sėkmę pavyksta pasiekti, kai bendravimas grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Šiandieninė mokykla – tai visų bendruomenės narių judėjimas vieningo tikslo link: savitarpio supratimo, saugumo, aktyvumo, iniciatyvumo ir naujovių diegimo. Jei kuri nors viena bendruomenės dalis lieka pasyvi, norimų rezultatų sunku pasiekti.
– Dažnai kalbama, kad šiais laikais mokykloje labai trūksta tėvų. Kad jie lyg numetę mokymo ir mokymosi procesą vaikui ir mokytojui. Ar tai tiesa?
– Mokyklos bendruomenėje yra ne tik mokytojai, mokiniai, tačiau ir tėvai. Kai vaikai mato, kad jie rūpi tėvams ir mokytojams, ugdymo įstaigoje jie jaučiasi puikiai, yra motyvuoti gerai mokytis, būti atsakingais. Tačiau pastebimas mažėjantis tėvų įsitraukimas į švietimo organizavimo procesus.
Aišku, dalis tėvų visada aktyviai dalyvauja vaiko mokymo ir mokymosi procese, mokyklos bendruomenės gyvenime. Tačiau yra tokių tėvų, kurie mano, kad užtenka vaiką atvesti į mokyklą, o ten jau mokytojų darbas išmokyti ir išugdyti mokinį, paruošti jį gyvenimui. Mokyklai sudėtinga rasti dialogą su tokiais tėvais, tikėtis konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo.
Šiai dienai tėvai turi itin daug galimybių kokybiškai ir efektyviai bendrauti su mokytojais šiuolaikinėmis informacinėmis komunikacijos priemonėmis. Reikia pasidžiaugti, jog tikrai yra tėvų, linkusių bendradarbiauti, spręsti kylančius sunkumus, domisi savo atžalų pasiekimais.
– Kaip stengiatės sudominti tėvus, prisikviesti į mokyklą, prijungti prie veiklų?
– Progimnazijoje organizuojama Tėvų savaitė, kurios metu vyksta įvairios veiklos: sporto varžybos kartu su tėveliais, protų mūšiai, diskusijos apie aktualias progimnazijos problemas ir jų sprendimo būdus. Progimnazijoje vykdomi trišaliai pokalbiai, kai mokytojai bendrauja su tėvais ir vaiku, išklauso jų lūkesčių, suteikia reikiamą informaciją, priima susitarimus ir, žinoma, kuria ryšį.
Bendradarbiaudami su tėvais mokytojai įtraukia juos į neformalųjį ugdymą: koncertų, kitų progimnazijos renginių organizavimą, socialines-pilietines veiklas. Džiaugiamės, kad turime iniciatyvių tėvų, kurie uždega ne tik progimnazijos, bet ir miesto bendruomenę. Šiais metais vienos mamos A. Meškauskienės iniciatyva progimnazijoje vyko vaikų vasaros poilsio stovykla „Vasara be kompiuterio“, kurioje tėvelių, Jurbarko miesto įstaigų, verslininkų lėšomis stovyklos veiklose dalyvavo net 153 ne tik progimnazijos, bet ir Jurbarko miesto bei Šakių rajono vaikai.
Mokinių maitinimu rūpinosi aktyvūs tėvai – J. Grumuldis ir M. Kairys. Stovyklos užbaigimas buvo švenčiamas miesto Jaunimo parke, kur koncertavo Šakių cirko artistai, Tauragės moksleivių kūrybos centro dainininkės, lijo „saldainių“ lietus. Taip pat eilę metų organizuojama Padėkos diena, į kurią bendrystei, susitelkimui, bendrų rezultatų aptarimui kviečiami mokiniai, tėvai, pedagogai. Tėvų iniciatyva švenčiame paskutinę rudens šventę Šv. Martyno dieną.
– Jūsų mokykla įvardijama kaip vis beieškanti naujų mokymų būdų, netradicinių priemonių. Ar galite išsamiau papasakoti apie kelias iš jų – pačias populiariausias tarp mokinių?
– Ieškant naujų mokymo būdų ir netradicinių priemonių mokinių mokymosi skatinimui, Jurbarko Naujamiesčio progimnazija 2018 metų pavasarį pateikė paraišką dalyvauti Erasmus+ projekte pagal pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo sektoriaus mokyklų mainų partnerysčių sąrašus.
Nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio progimnazijoje startavo dvejus metus truksiantis projektas „Good N.E.W.S. Orienteering! I'm in EU“, kuriame dalyvauja partneriai iš Italijos, Ispanijos ir Rumunijos. Projektu siekiama pažinti socialinę ir mokomąją Europos kultūrinio paveldo vertę, gerinti mokinių pažinimo įgūdžius ir gebėjimus bei plėtoti ugdymą „be sienų“, panaudojant šiuolaikiškus mokymo metodus ir informacines technologijas.
Projekto nariams tenka ne tik kurti interaktyvias pateiktis apie savo valstybę, kraštą, mokyklą, tradicijas, ieškoti panašumų ir skirtumų su partneriais, juos analizuoti, bet ir išmokti naujos sporto šakos, t. y. orientavimosi. Vieni iš pirmųjų Jurbarko rajone įsteigėme Robotikos būrelį. Šių metų naujovė, kad visi pirmokai lavina loginį matematinį mąstymą žaisdami šachmatais. Mūsų mokykla nuo 2000 m. kiekvieną rudenį vykdo fizinio aktyvumo renginį „Olimpinė diena“. Šią dieną visos mokyklos mokiniai dalyvauja aštuoniose skirtingose sportinėse rungtyse.
Nuo 2016 m. progimnazijoje priėmėme sprendimą organizuoti panašią fizinio aktyvumo dieną ir pavasarį, tik veiklos pobūdį pakeitėme. Taip turime dar vieną sporto dieną „Rogainingas“. Rogainingas – ilgo nuotolio komandinės varžybos, reikalaujančios maršrutų planavimo naudojantis tos vietovės žemėlapiu, orientavimosi vietovėje.
Šiais metais į šią veiklą įtraukėme ne tik pradinių klasių mokinius, bet ir tarptautinio projekto Erasmus+ dalyvius: mokinius iš Rumunijos ir mokytojus iš Rumunijos, Italijos bei Ispanijos. Siekiant išugdyti pozityvias vertybines nuostatas: draugiškumą ir toleranciją, skatinti pagarbius, draugiškus mokinių ir suaugusiųjų santykius, organizuoti tikslingą ir kryptingą mokinių užimtumą.
Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis jau ketverius metus vykdomas tęstinis sveikatinimo projektas „Myliu gyvenimą“, kurio tikslas – psichologinio atsparumo ugdymas, socialinių emocinių kompetencijų stiprinimas.
Jo dėka darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais organizuojame įvairius terapinius užsiėmimus: juoko, dailės, smėlio, dramos, kvapų, pojūčių ir pan. Taip padedame emocinių bei raidos problemų turintiems mokiniams ugdyti kalbos, pažintinę raidą, mažinti baimes, agresyvumą, stresą. 2019 metais įruošėme relaksacijos kabinetą mokiniams. Mokiniams ypač patinka netradicinės pamokos, pamokos kitose aplinkose ir erdvėse. Šiltuoju metų laiku vis populiaresne tampa „lauko klasė“. Netradicinės pamokos suteikia mokiniams galimybę ne tik įgauti naujų teorinių žinių, bet ir gyvenimiškos patirties.
Mokiniams ypač patinka netradicinės pamokos, pamokos kitose aplinkose ir erdvėse.
– Esate įsirengę laboratorijų, kurios leidžia daugybę dalykų mokiniams išbandyti patiems, ne tik perskaityti vadovėlyje. Kokie eksperimentai ar tyrimai labiausiai įtraukia mokinius?
– Turime įrengę laboratoriją pradinėms ir vyresnėms klasėms. Ypač laboratoriją gerai išnaudoja ir integruoja pradinių klasių mokytojai. O mokiniams patinka visi bandymai, kuriuose jiems patiems reikia pilstyti, skaičiuoti, matuoti, lyginti daiktus, pateikti išvadas. Taip pat bandymai atliekami ne tik laboratorijoje, bet ir progimnazijos teritorijoje, klasėse, edukaciniuose užsiėmimuose, kurie vyksta ne progimnazijoje, o einama į miesto biblioteką, krašto muziejų ar pas kitus socialinius partnerius.
– Sveika atmosfera mokykloje, savaime aišku, itin svarbus veiksnys siekiant gerų mokymosi rezultatų, ugdant asmenybę. Skiriate daug dėmesio kovai prieš patyčias, kaip vertinate pasiekimus? Ar pastebite pažangą?
– Nuo 2010 metų progimnazijoje įgyvendinama prevencinė programa „Saugi mokykla“. Ši programa veiksminga ir išsiskiria tuo, kad yra labai aiškios procedūros, kaip pranešti apie patyčių atvejus mokykloje, mokyklos bendruomenei labai aišku, kaip tomis procedūromis naudotis.
Kovoti prieš patyčias padedas aiškus, nuoseklus, veiksmingas ir logiškas patyčių prevencinis planas mokykloje, jis sėkmingai pritaikomas praktikoje, prisideda prie mokyklos gerovės kūrimo, ir nėra tik formalus, „stalčiuje gulintis“ dokumentas.
Juntama saugesnė mokyklos aplinka ir geresnis mokyklos mikroklimatas, aktyvesnis tėvų ir socialinių partnerių įsitraukimas į mokyklos gyvenimą. Mokyklos bendruomenė tampa atsakinga, drąsiai ir sėkmingai sprendžianti kylančias problemas ir vengia slėpti patyčių atvejus.
Kiekvienais metais atliekamos anketinės apklausos dėl saugumo jausmo progimnazijoje. Gauti rezultatai džiugina, nes kiekvienais metais mokiniai vis labiau geba atpažinti įvairias patyčių formas. Didėja skaičius mokinių, kurie nebijo ir kreipiasi pagalbos į suaugusius asmenis – tėvus, pagalbos mokiniui specialistus, klasių vadovus, pedagogus ir darbuotojus. O svarbiausia, kad didėja skaičius mokinių, kurie teigia, kad buvo sureaguota ir gavo pagalbą mokykloje patyčių atveju.
Didėja skaičius mokinių, kurie teigia, kad buvo sureaguota ir gavo pagalbą mokykloje patyčių atveju.
– Kokie būdai labiausiai pasiteisina? Kas skatina jaunuolius susimąstyti, tapti jautresniais aplinkai?
– Pastebima, kad į mokyklas ateina vis sudėtingesni vaikai, jų problemos yra kompleksinės. Todėl nei vienas mokytojas, nei vienas socialinis pedagogas, nei mokyklos psichologas atskirai negali pavieniui išspręsti problemų – reikalinga komanda. Todėl didelį dėmesį skiriame komandiniam darbui. Nepakanka pasikalbėti su nukentėjusiuoju ir netinkamai besielgiančiu. Reikia galvoti apie priežastis, kodėl netinkamai pasielgęs taip pasielgė – ar jis nemoka bendrauti, ar jis yra skriaudžiamas, ar kažkokie kiti sunkumai jį slegia. Jis turi pripažinti savo elgesį, kaip netinkamą, atsiprašyti nukentėjusiojo, visa klasė turi galvoti, kaip sugyventi taikiai. Visi mokiniai, tėvai, mokytojai, kuriems reikia, gauna jiems reikiamą pagalbą.
Mokiniai modeliuoja situacijas, mokosi konfliktų sprendimo technikų, jausmų pažinimo, savikontrolės ir pan. Kita vertus, labai veiksminga priemonė – į šios problemos sprendimą įtraukti tėvus. Visuomet stengiamės „čia ir dabar“ informuoti tėvus, jei patyčios įvyko progimnazijoje. Džiaugiamės, kad dauguma tėvų reaguoja, kviečiami visuomet atvyksta į progimnaziją, noriai bendrauja ir bendradarbiauja su mokyklos administracija, pagalbos mokiniui specialistais, mokytojais.
Daug dėmesio skiriame ir prevencinėms veikloms, renginiams. Galime pasigirti ir pasidžiaugti tradiciniais jau tapusiais renginiais, pvz.: varžytuvės „Visos pasakos baigiasi laimingai“, kuriose dalyvauja komandos iš visos Lietuvos. Praėjusiais mokslo metais jis jau tapo tarptautiniu, nes dalyvavo svečiai iš Rumunijos. Šios varžytuvės vyksta jau dvylika metų, o jų tikslas – telkti mokyklos bendruomenes, stabdant patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo plitimą mokyklose, ugdant mokinių atsakomybę ir bendravimo, bendradarbiavimo kultūrą.
Naujų ugdymo metodų taikymą, tinkamo emocinio klimato kūrimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ir kt.
