Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Naujasis KTU rektorius E.Valatka neatsisako vieno universiteto idėjos Kaune

Liepos 17 dieną vykusioje spaudos konferencijoje buvo surengtas naujojo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Eugenijaus Valatkos prisistatymas bei apžvelgti artimiausi planai. Naujas pareigas užimsiantis E.Valatka atskleidė, kokių darbų, užėmęs rektoriaus kėdę, imsis pirmiausiai. Jam taip pat artima vieno universiteto mintis laikinojoje sostinėje.
Eugenijus Valatka
Eugenijus Valatka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Naujasis universiteto vadovas buvo išrinktas KTU tarybos slaptu balsavimu. Liepos 13 dieną vykusiame uždarame posėdyje taryba nusprendė, kad rektoriaus vieta atiteks KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanui, profesoriui, chemijos inžinerijos mokslų daktarui E.Valatkai. Numatyta, kad rektorius savo darbą pradės rugpjūčio 10 dieną.

Dėl posto į KTU rektoriaus vietą varžėsi 11 kandidatų iš Lietuvos ir užsienio. Su E.Valatka bus sudaryta penkerių metų darbo sutartis.

Artimiausiuose planuose – komandos subūrimas

Spaudos konferencijoje rinkimų procesą ir rezultatus plačiau aptarė KTU rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Jis dėkojo visiems 11-ai kandidatų, kurie priėmė sprendimą dalyvauti rinkimų procese ir teigė, jog tam reikia didelės vidinės stiprybės, artimų žmonių palaikymo ir pasiryžimo.

„Malonus siurprizas buvo visos KTU bendruomenės aktyvumas, atskiras „ačiū"“studentams, kurie patys organizavo debatus su kandidatais, smagu, kad bendruomenė neabejinga, kad jiems rūpi tolimesnė universiteto ateitis“, – rinkimų įspūdžiais dalinosi K.Šliužas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eugenijus Valatka ir Kęstutis Šliužas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eugenijus Valatka ir Kęstutis Šliužas

Rinkimų komisijos pirmininkas taip pat išskyrė du dalykus, kurie buvo svarbiausi diskusijoje, priimant sprendimą dėl naujojo universiteto vadovo: „Svarbiausia, visų pirma, buvo gebėjimas mobilizuoti KTU bendruomenę, sutelkti ją bendriems tikslams – manome, kad E.Valatka turi visas tam reikiamas savybes ir potencialą. Ir antra, tai KTU vykstančių reformų tęstinumas – kiti darbai bus orientuoti į komandos pasirinkimą ir subūrimą“.

E.Valatka konferenciją taip pat pradėjo padėkomis ir dar kartą pabrėžė artimiausius savo, kaip universiteto rektoriaus, planus.

Aš iki kaulų smegenų esu KTU žmogus. Tai yra mano alma mater, mane su šiuo universitetu sieja stiprus emocinis ryšis.

„Didžiulė garbė ir dar didesnė atsakomybė slegia mano pečius. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti universiteto tarybai už išreikštą pasitikėjimą. Ačiū universiteto bendruomenei, kuri mane palaikė, palaiko, ir, tikiuosi, palaikys. Pastarosios dienos mano gyvenimą kardinaliai pakeitė. Kalbu ne vien tik apie sveikinimus, paskatinimus, kuriuos gaunu kasdien, bet gaunu ir daugybę klausimų.

Žmonės iš išorės dažniausiai klausia: „Iš kur jis? Kur nori vesti tą universitetą?“. Aš iki kaulų smegenų esu KTU žmogus. Tai yra mano alma mater, mane su šiuo universitetu sieja stiprus emocinis ryšis, tai yra institucija, kuri mane augino ir šiandien jaučiu savyje turintis tam tikros patirties, kurią galiu panaudoti prisidedant prie šio universiteto klestėjimo, ėjimo į priekį“, – savo ryšį su universitetu apibūdino E.Valatka.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kęstutis Šliužas ir Eugenijus Valatka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kęstutis Šliužas ir Eugenijus Valatka

Naujasis rektorius pabrėžė, kad tik turint bendruomenės palaikymą galima pasiekti užsibrėžtus tikslus.

„Aš manau, kad universitetas yra labai daug pasiekęs, bet mes galime pasiekti dar daugiau. Svarbiausias darbas bus sutelkti universiteto bendruomenę. Viena iš pirmųjų užduočių – komandos surinkimas. Vienas pats rektorius, net ir su stipria komanda, gali pasiekti tik labai ribotų rezultatų, jeigu nėra bendruomenės palaikymo.

Universitetas turi aiškią viziją, kryptį, turime užsibrėžę labai ambicingus tikslus, todėl reikia, kad su komanda pasirinktume taktinius sprendimus, kurie leistų pasiekti konkrečių rezultatų. Rektorius yra tas žmogus, kuris atstovauja universitetui, todėl mano dienotvarkė bus paskirstyta tarp darbo universiteto viduje ir išorėje. Yra labai svarbu nešti žinią, dalyvauti Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavimo procesuose, ir, žinoma, spręsti universiteto viduje kylančius uždavinius“, – planais dalinosi E.Valatka.

Vieno universiteto idėjos neatsisako

„Aš esu chemikas, man labai norėtųsi kuo geresnės ir pozityvesnės chemijos žmonių santykiuose ir visuomenėje. Visuomet žiūriu į jauną žmogų, į būsimą studentą, žinau, kad dar bent trečdalis užsiregistravusiųjų bendrojo priėmimo sistemoje nėra pasirinkę studijų programos, kur norėtų studijuoti. Tad noriu pasakyti, kad Lietuvoje tikrai yra puikių studijų programų, yra aukšto lygio moksliniai tyrimai, drąsiai rinkitės studijas, studijuokite tai, ką norite. Kviečiu prisijungti prie KTU bendruomenės, nes pastaraisiais metais universitetas itin atsinaujino“, – į būsimus studentus kreipėsi universiteto rektorius.

Spaudos konferencijos metu buvo paliestas ir universitetų konsolidacijos procesas. E.Valatka teigė, kad jam aukštųjų mokyklų susijungimo idėja nėra svetima.

Aš esu chemikas, man labai norėtųsi kuo geresnės ir pozityvesnės chemijos žmonių santykiuose ir visuomenėje.

„Man svarbiausia yra studijų ir mokslo kokybė. Tikrai nedėsiu milžiniškų pastangų per prievartą jungiant universitetus. Tačiau matau daugybę neišnaudotų galimybių, kai universitetai gali kartu kurti bendrus dalykus, stiprinant tiek regioną, tiek valstybę. Aš esu dialogo žmogus, dirbsime, bendrausime su Kauno aukštųjų mokyklų vadovais, su Kauno miesto rajono mokyklų vadovais. Idėja turėti vieną universitetą Kaune man yra artima. Bet šiandien aš tikrai nematau galimybių tai įgyvendinti. Žiūrint į ateitį, atsiradus įvairioms aplinkybėms – vieno stipraus universiteto idėja man nėra svetima“, – teigė E.Valatka.

Rektorius taip pat pasidalino tuo, kaip jo akimis turėtų atrodyti KTU universitetas: „Mano universiteto vizija – tarptautiniu mastu pripažintas technologinis universitetas, esmingai prisidedantis prie Lietuvos valstybingumo. Visi universitetai turi orientuotis į šiuos vertybinius dalykus.“

Paklaustas, ar jau gali atskleisti savo būsimos komandos narių pavardes, E.Valatka teigė: „Universitete matau labai daug žmonių, su kuriais norėčiau dirbti, bet kadangi tai yra tik pirmosios dienos, kai aš esu išrinktas rektoriumi, su tais žmonėmis dar nesu diskutavęs, todėl nebūtų etiška skelbti tų žmonių pavardes. Bet kalbant apie prorektorius, tai neabejotinai bus žmonės iš universiteto vidaus, kurie čia užaugo, ir kuriems universitetas yra svarbus.

Rektorius taip pat pasakojo, jog itin universitetui itin svarbu palaikyti ryšius su verslu.

„Šiandien universitetas aukščiausio lygio specialistų be glaudaus bendradarbiavimo su verslu ir pramone negali parengti. Todėl tikrai planuojame bendradarbiauti su verslininkais ir plėsti ryšius, eisime partnerystės link“, – teigė E.Valatka.

Kilęs skandalas įtakos nedaro

Atsakydamas į klausimą, ar nejaučia didesnės įtampos atėjus į darbą tokiame kontekste, po įvykusio skandalo, E.Valatka teigė, kad tai neturi jokios įtakos.

„Nejaučiu kažkokios papildomos įtampos, manau, kad esu atsakingas žmogus, šio universiteto auklėtinis, todėl atsakomybė už bendruomenę, už universitetą, jo siekius, bet kokiam kontekste yra vienoda. Mano siūlymas – sustoti ir pažiūrėti ką mes pasiekėme, nebijant pažvelgti į savo trūkumus, į padarytas klaidas, reikia save įsivertinti ir tai komunikuoti visai bendruomenei“, – komentavo rektorius.

15min primena, kad rinkimai į KTU rektoriaus postą buvo paskelbti praėjusių metų gruodį, iš šių pareigų atsistatydinus Petrui Baršauskui. Jis iš pareigų pasitraukė po to, kai buvo apkaltintas plagijavimu rašant habilitacinį darbą. Buvęs rektorius pripažino padaręs techninių klaidų cituojant, tačiau plagijavimą neigė.

Prof. dr. Eugenijaus Valatkos veikla ir pasiekimai:

Kauno technologijos universitete ir 13-ajame Paryžiaus universitete disertaciją rengęs E.Valatka cheminės inžinerijos daktaro laipsnį įgijo 2000 metais. 2002 m. E.Valatkai suteiktas docento, o 2012 m. – profesoriaus mokslinis-pedagoginis vardas.

E.Valatka, prieš tapdamas rektoriumi, nuo 2011 m. ėjo KTU Cheminės technologijos fakulteto dekano pareigas. Jo mokslinės interesų sritys – katalizė, elektrochemija, fotochemija.

Per mokslinę karjerą E.Valatka dalyvavo daugiau kaip 40 nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, paskelbė daugiau kaip 70 mokslo darbų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eugenijus Valatka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eugenijus Valatka

Anglų, prancūzų ir rusų kalbomis bendraujantis KTU Fizikinės chemijos katedros profesorius E.Valatka žiniomis dalijasi ne tik su Lietuvos, tačiau ir užsienio šalių studentais Prancūzijos, Šveicarijos, Portugalijos universitetuose.

E.Valatka turi dalyvavimo ir vadovavimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams patirties. Jis yra ir aktyvus tarptautinių bei Lietuvos organizacijų – Tarptautinės elektrochemijos draugijos (ISE), Europos chemijos tematinio tinklo (ECTN) ir kitų organizacijų – narys, Lietuvos chemikų draugijos pirmininko pavaduotojas.

Kaip ekspertas E.Valatka yra aktyviai dalyvavęs studijų projektų veiklose, rengiant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinę koncepciją, plėtojant studijas reglamentuojančių aprašų sistemą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs