Gimnazijų reitingas: kur kokių dalykų geriausiai išmokoma?
Matematikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Klaipėdos licėjus
3. KTU gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. LSMU gimnazija
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
5. LSMU gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. LSMU gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
IT geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. LSMU gimnazija
5. Pabradės „Ryto“ gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija
3. LSMU gimnazija
4. Jonavos Senamiesčio gimnazija
5. Šiaulių J.Janonio gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus jėzuitų gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus „Juventos“ gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno jėzuitų gimnazija
3. Šiaulių Didždvario gimnazija
4–5. Panevėžio r. Velžio gimnazija
4–5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Šimtukų įdomybės
Gimnazijų reitinge jo sudarytojai išskyrė po 50 iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų, kurių abiturientai geriausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Elitinė gimnazija negarantuoja, jog abiturientas išlaikys egzaminą. Šiemet matematikos egzamino neišlaikė net ir atrankinių gimnazijų mokiniai, pastebi reitingų sudarytojai.
Iš 50-ies šalies gimnazijų, kurių mokiniai išlaikė matematikos egzaminą geriausiai, net vienuolikoje šių mokyklų yra nuo vieno iki kelių abiturientų, neišlaikiusių matematikos.
Kita vertus, net 116 abiturientų gavo maksimalius matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) įvertinimus. Tiesa, šimtukų būtų buvę mažiau, bet paaiškėjus skandalingiems matematikos (VBE) rezultatams, kad net 5133 arba 35,42 proc. visų šalies abiturientų neišlaikė šios disciplinos egzamino, rezultatai buvo dar kartą peržiūrėti ir kai kuriems mokiniams įvertinimai buvo pakelti. O išlaikė matematikos VBE – tik 9357 abiturientai. Tiesa, per 10 tūkst. visų 2022 m. abiturientų net nesirinko laikyti matematikos VBE.
Taigi, nors mūsų abiturientai silpniausiai išmoksta matematikos, ne šios disciplinos pernai parašyta mažiausiai 100 balų įvertinimų.
Vienu lengviausių disciplinų vadinamos geografijos abiturientai surinko viso labo 12 šimtukų, chemijos – tik 18, istorijos – 19, biologijos – 22, fizikos – 51-ą, o informacinių technologijų, kurios itin traukia jaunuolius – tik 61-ą.
Daugiausia šimtukų mokiniai surinko rusų kalbos egzamine – 110, anglų kalbos – 370, o lietuvių kalbos ir literatūros net 379 šimtukus.
Daugiausia šimtukų mokiniai surinko rusų kalbos egzamine – 110, anglų kalbos – 370, o lietuvių kalbos ir literatūros net 379 šimtukus.
Geri mokytojai namų darbų neužduoda
Žurnalas „Reitingai“ pristato keletą mokytojų, kurių mokomi mokiniai tiek šiemet, tiek ankstesniais metais pelnė nuo keleto iki keliolikos šimtukų. Labiausiai nustebinęs faktas, kad dažnas šimtukininkų mokytojas neužduoda jokių namų darbų ir daug juokiasi su mokiniais pamokose.
Pasiteiravus, kodėl kai kurie geriausi fizikos, matematikos, kitų disciplinų mokytojai neužduoda namų darbų, jie paaiškino, kad jie patys yra labai struktūruoti, disciplinuoti, gerai organizuoja pamoką, tad jų mokomi mokiniai viską įsisavina pamokoje. Tokių mokytojų žodžiais, „namų darbai neturi jokios prasmės. Mat, jeigu mokiniai rimtai dirbo, o ne imitavo darbo per pamoką, jie viską išmoko ir jie puikiai viską atliks. O, jei nesuprato, tuomet tik nusirašys, bet taip ir liks nesupratę“.
Labiausiai nustebinęs faktas, kad dažnas šimtukininkų mokytojas neužduoda jokių namų darbų ir daug juokiasi su mokiniais pamokose.
O anot kai kurių 100-ukininkų mokytojų, šiandieniniai mokiniai turi po 7-8 pamokas, po jų dar lekia į įvairias neformalias veiklas: muzikos, sporto, dailės ar kitas mokyklas, tad grįžta į namus tik 18–20 val., tad kaip mokytojas gali juos dar papildomai apkrauti namų darbais, kuriems atlikti reikės dar 3–4 val.? Tai nesąžininga. Juk suaugusieji tai tiek nedirba.
Antroji užsienio kalba: beveik nėra galimybių pasirinkti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendrajame ugdymo plane nurodo galimybę moksleiviams rinktis mokytis antrosios užsienio kalbos iš ne mažiau nei šešių Europos bei kaimyninių šalių kalbų, tačiau reitingų sudarytojai teigia, kad realybė kitokia. Tarkime, latvių ir lenkų kalbų, kurias ministerija deklaruoja kaip galimybę pasirinkti, Lietuvos mokyklose net nėra siūloma.
Negana to, kaip parodė ministerijos pateikta kalbų dėstymo šalies mokyklose statistika – realybė yra daug liūdnesnė nei tikina ministerija. Žurnalas „Reitingai“ paskambino į kelis šimtus mokyklų, kuriose, anot ministerijos atsakymo, kaip antroji kalba yra dėstomos prancūzų, ispanų, italų, vokiečių, norvegų ar kitos (Lietuvoje retesnės užsienio kalbos), bet paaiškėjo, kad daugumoje mokyklų jos nedėstomos arba mokomos tik kaip būrelis ar fakultatyvas.
Lietuvos valstybė iki šiol neturi jokios užsienio kalbų dėstymo strategijos, o ir nėra valstybiško mąstymo, kokių užsienio kalbų derėtų mokyti vaikus, kad pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų.
Beje, pasiteisinimas, kad rusų kalbos negalima jau dabar atsisakyti, nes 800 mokytojų neteks darbo, irgi nėra tikslus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais mokslo metais Lietuvos mokyklose rusų kalbą dėstė 826 mokytojai. Iš 826 rusų kalbos mokytojų net 395 rusų kalbos mokytojai dar praėjusiais mokslo metais buvo pensinio amžiaus arba beveik pensinio, tai yra pateko į grupę 60+.
Kolegijų reitingas: ryškus lyderis
Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 51 koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
1. Vilniaus kolegija pirmauja 23-jose arba arti pusės visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
2. Kauno kolegija (kaip ir pernai) pirmauja 12-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
3. Kauno technikos kolegija pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
4. Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja 2-jose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
5. Klaipėdos valstybinės kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Vilniaus verslo kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
Universitetų reitingas – bakalauro ir vientisosios studijos
Žurnalas „Reitingai“ pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas (kaip ir pernai) pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 36-iose studijų kryptyse;
2. Universitetas Vilnius tech pirmauja 12-oje studijų krypčių;
3. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 7-iose arba dešimtalyje visų vertintų studijų kryptyse;
5. Kauno technologijos universitetas pirmauja 6-iose studijų kryptyse;
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja keturiose studijų kryptyse;
7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei Vilniaus dailės akademija pirmauja trijose studijų kryptyse;
8. Klaipėdos universitetas bei Lietuvos sporto universitetas pirmauja dviejose studijų kryptyse.
9. Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Mykolo Romerio universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.
Universitetų reitingas – magistrantūros studijos
Vertinant universitetų magistrų rengimą įvertintos 84 studijų kryptys. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje visų vertintų – 40-yje studijų krypčių;
2. Kauno technologijos universitetas pirmauja 13-oje studijų krypčių;
3. Universitetas Vilnius tech pirmauja 10-yje studijų krypčių;
4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 4-iose studijų kryptyse;
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;
7. Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;
8. Gen. J. Žemaičio karo akademija bei Lietuvos sporto universitetas ir pirmauja 1-oje studijų kryptyje.
Prastų matematikos egzamino rezultatų įtaka
Beje, žurnalas „Reitingai“ sulaukė abiturientų klausimų, kiek tiesos, kad 2022 m. abiturientai į daugelį, net ir prestižinėmis laikomų studijų krypčių, buvo priimti su, palyginti su ankstesniais metais, žemesniais balais.
Pasak reitingų sudarytojų, tai yra tiesa. Į kai kurias kryptis jaunuoliai įstojo su ne tokiais aukštais balais, kaip kad jų pirmtakai, stoję 2021 m., 2020 m. ar ir anksčiau.
Tai iš dalies lėmė ir valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Kadangi daugiau nei trečdalis (35,42 proc.) 2022 m. laidos abiturientų neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino, o ir ženkliai, palyginti su ankstesniais metais sumažėjo aukščiausiais bei aukštais balais matematiką išlaikiusiųjų nuošimtis, o šis egzaminas buvo reikalingas pretenduojant iš esmės į visų studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas, tad šitai turėjo įtakos ir vadinamam stojančiųjų vidutiniams bei žemiausiam konkursiniam balui.
Štai šiemet net ir po matematikos VBE rezultatų peržiūros bei kilsterėjimo aukščiausią 100 balų įvertinimą gavo tik 0,8 proc. visų abiturientų, pernai – 17,7 proc., o štai 2017 m. – net 4,8 proc. visų abiturientų pelnė matematikos šimtukus. Kitaip sakant, tai yra pats žemiausias matematikos šimtukų skaičius per septynerius metus.
Arba štai nuo 86 iki 99 balų šiemet tegavo tik 2,83 proc. visų abiturientų. Ir tai irgi yra žemiausias rodiklis per septynerius metus. Pernai nuo 86 iki 99 balų surinko 5,5 proc. abiturientų, o štai, 2017 m. – net 10,6 proc.
Smarkiai sumažėjo ir gavusiųjų nuo 36 iki 85 balų. Šiemet jų buvo 21,09 proc., o pernai – 31,6 proc., 2017 m. – net 41 proc.
Kitaip sakant, tokių prastų matematikos VBE rezultatų nebuvo ne tik per pastaruosius septynerius metus, o ir nuo pat valstybinių brandos egzaminų organizavimo pradžios.
