Norėtųsi geriau, bet džiaugiamės tuo, ką turime
Pasak tyrimą pristačiusių specialistų, Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų, o aštuntokų – ir gamtos mokslų, ir matematikos pasiekimų rezultatai reikšmingai pagerėjo, palyginti su 2011 metų tyrimų rezultatais. Teigiama, kad Lietuvos ketvirtokų matematikos 2015 m. rezultatas, palyginti su 2011 m., pakilo 2 taškais.
Į Lietuvos ketvirtokų matematikos pasiekimus panašūs Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Portugalijos, JAV. Gamtos mokslų rezultatas pakilo net 15 taškų. Šioje srityje Lietuva užima 20–21-tą poziciją iš 47 šalių.
Į Lietuvos ketvirtokų matematikos pasiekimus panašūs Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Portugalijos, JAV.
Aštuntokų matematikos rezultatas pakilo 10 taškų ir šiemet Lietuva užima 15–16-tą poziciją iš 39 šalių. Lietuvos aštuntokų matematikos rezultatai panašūs į JAV, Anglijos, Slovėnijos, Vengrijos, Norvegijos, Izraelio, Australijos mokinių rezultatus. Aštuntokų gamtos mokslų rezultatas pakilo 8 taškais. Lietuva užima 15 poziciją iš 39 šalių, statistiškai reikšmingai mus lenkia 12 šalių.
Pasak UAB „E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovės Jūratės Mikulevičiūtės, galima tik pasidžiaugti, kad kažkas įvyko mūsų padangėje. Tiesa, sakyti, kad rezultatai geri ji nesiryžo, nes visada norisi geriau.
Atsižvelgta į rekomendacijas
„Vis dėlto rezultatai rodo, kad atsižvelgėme į ekspertų rekomendacijas 2011 m. Buvome raginami daugiau dėmesio skirti gabiems vaikams, kurie pretenduoja į aukštesnį ar aukščiausią tarptautinį lygį, taip pat daugiau dėmesio skirti mokymo metodikoms, mokymo proceso kompiuterizavimui, žinių skirtumo mažinimui tarp berniukų ir mergaičių.
Manau, ir mokytojai tiek šių, tiek nacionalinių tyrimų paskatinti, keitė mokymo metodikas, ir daugiau dėmesio skyrė aukštesniųjų mąstymo gebėjimų, probleminio mąstymo ugdymui“, – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, per šiuos ketverius metus išaugo ir mokomųjų priemonių leidėjų kompetencija, mokytojai gauna inovatyvesnių sprendimų, kurių padedami gali ugdyti ir vaikų gebėjimus. Vis dar išlieka problema skirtumai tarp berniukų ir mergaičių – mergaitėms mokytis tiksliųjų mokslų akivaizdžiai sunkiau. Todėl reikia pasukti galvą, kaip pateikti mokomąją medžiagą, kad joms būtų bent jau įdomu mokytis šitų dalykų.
Po šių metų tyrimo tarptautinių rekomendacijos, tiesą sakant, mažai kuo pasikeitė: daugiau atsižvelgti, kad mokiniai turi skirtingus gebėjimus ir ieškoti būdų, kaip padėti mokytis tiek aukštų gebėjimų mokiniais, tiek prasčiau besimokantiems. Taip pat ekspertai paragino skirti daugiau dėmesio atotrūkiui tarp miesto ir kaimo mokinių mažinimui.
Kodėl gamtos mokslais nesidomi mergaitės
Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus Tomo Jankūno nuomone, tyrimai yra labai subjektyvus dalykas, kita vertus, jie vis dėlto rodo tam tikras tendencijas.
Pašnekovo teigimu, didžiausia problema gamtos mokslų srityje, kad mūsų mokyklose labai trūksta gamtos mokslų tyrinėjimų priemonių. Esą kaip gali būti įdomi pamoka, kurioje viskas, ką galima būtų išbandyti praktiškai, nupasakojama tik žodžiais.
Tiesa, šiuo metu yra daug kompiuterinių programų, kuriomis mokiniai gali žaisti sujunginėdami elektros grandines ir pan., tačiau, mokytojo manymu, tai ne tas pats, kaip iš tiesų savo rankomis sujungti kad ir nedidelę dalį grandinės. Kai vaikas patiria sėkmę – sudeda gerai bent dalį grandinės, atsiranda visai kitoks susidomėjimas ir motyvacija mokytis.
„Tarkime, Suomijoje į tokias priemones labai daug investuojama, fizikos, chemijos kabinetai ten nuostabiai įrengti. Vaikai ten tikrai turi labai daug ką veikti mokykloje. Pas mus labiau einama virtualių programų keliu, bet vaikams labai svarbu viską pačiupinėti savo rankomis, pamatyti savo akimis. Jei tokia galimybė būtų, manau, mažėtų ir atotrūkis tarp berniukų ir mergaičių sugebėjimų šiose srityse, mergaitės, paragavusios praktiškai, kas tai yra, labiau susidomėtų gamtos mokslais“, – svarstė T.Jankūnas.
Kaip pasiekimai susiję su vaizdais tualetuose
Pašnekovas palietė dar vieną temą, kuri, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su mokymosi pasiekimais. Tai materialinė mokyklos aplinka.
„Jeigu vaikas gyvena puikioje aplinkoje ir ateina į mokyklą, kurioje baisūs, smirdintys tualetai, nėra tualetinio popieriaus, emociškai jam formuojasi atmetimo reakcija. Ir tau jau nėra tik materialūs dalykai. Aplinka yra svarbi, kad vaikas mokykloje jaustųsi gerai, kad norėtų čia ateiti. O kai į gražią mokyklą ateina mokinys iš prastesnės aplinkos, tai jį motyvuoja, nes jis mato, kokią aplinką gali susikurti pats ir ką mokykla jam gali duoti“, – įsitikinęs pedagogas.
