Siekiant išsiaiškinti, ką mano patys darbdaviai, šių metų pavasarį už profesinio mokymo turinio kūrimą bei naujovių inicijavimą atsakingas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras užsakė didelės apimties apklausą. 15min taip pat pasiteiravo Lietuvoje veikiančių darbdavių ir pramonininkų konfederacijų, kaip jie vertina šių darbuotojų poreikį.
Beveik trečdalis – 28 proc. apklaustų įmonių atstovų teigė per pastaruosius metus įdarbinę profesinį išsilavinimą turintį žmogų.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šiais metais apklausė per tūkstantį Lietuvos darbdavių, siekiant išsiaiškinti, kaip jie vertina profesines mokyklas baigusių savo darbuotojų profesinius įgūdžius. Apklaustos gamyba, prekyba užsiimančios, fizines bei intelektines paslaugas teikiančios Lietuvos bendrovės. Daugiausia apklausta tokių įmonių, kurių santykinai yra daugiausia Lietuvoje: mažų (iki 10-ies darbuotojų) ir veikiančių paslaugų srityje, Vilniaus regione.
Dažniausiai įdarbina stambios gamybinės įmonės
Beveik kas ketvirtas (23 proc.) tyrimo dalyvis nurodė, kad jo atstovaujama įmonė bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaiga specialistų rengimo klausimais. Dažniausias bendradarbiavimo būdas – priimti profesinės mokyklos mokinius praktikai savo įmonėje. Taip elgiasi beveik penktadalis su profesinėmis mokyklomis bendradarbiaujančių bendrovių.
Dažniau su profesinėmis mokyklomis bendradarbiauja stambesnės gamybinės įmonės. Jos taip pat reikšmingai dažniau bendrauja su profesinių mokyklų administracija, mokytojais. Tačiau vos 1 proc. apklaustų bendrovių dalyvauja kuriant profesinio mokymo programas, taip pat vos 1 proc. yra tokios mokyklos dalininkai. Vertinant pagal apskritis matyti, kad dažniausiai su profesinio mokymo
Turime nustoti žiūrėti į profesines mokyklas kaip į žemos kvalifikacijos darbininkų kalvę, nes visose srityse reikalavimai darbuotojams auga, kadangi į visus sektorius ateina aukštosios technologijos, modernios sistemos.
įstaigomis bendradarbiauja Tauragės apskrities įmonės. Arti trečdalio įmonių su profesinėmis mokyklomis bendradarbiauja Kauno, Klaipėdos, Utenos apskrityse.
Beveik trečdalis – 28 proc. apklaustų įmonių atstovų teigė per pastaruosius metus įdarbinę profesinį išsilavinimą turintį žmogų. Gerokai dažniau profesinį išsilavinimą turinčius jaunuolius įdarbina didelės (virš 50 darbuotojų) gamybinės įmonės. Tuo metu prekybos, fizinių ir intelektualinių paslaugų įmonių sektoriuje įdarbinimo rezultatas nesiekia 20 proc. Taip pat profesinių mokyklų absolventus labiau linkę (6 iš 10) įdarbinti tos bendrovės, kurios kokiu nors būdu su šiomis mokyklomis bendradarbiauja.
R. Dargis: reikia žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, jog jau praėjo tie laikai, kai kalbėjome tik apie specialybes ir diplomus.
„Dabar labai dažnai yra bandoma priešpastatyti aukštąjį mokslą profesiniam mokymui ir tai yra labai neteisinga. Šiandien turime kalbėti jau ne apie specialybes ir diplomus, o apie žinias ir praktinius įgūdžius. Turime nustoti žiūrėti į profesines mokyklas kaip į žemos kvalifikacijos darbininkų kalvę, nes visose srityse reikalavimai darbuotojams auga, kadangi į visus sektorius ateina aukštosios technologijos, modernios sistemos ir tam turi būti parengti ir specialistai.
Nė viena mokykla neparuoš idealaus darbuotojo, idealiai atitinkančio darbdavio lūkesčius ar tam tikros darbo vietos reikalavimus. Todėl labai svarbu išugdyti žmogui instinktą, kad reikia mokytis visą gyvenimą, keistis kartu su kintančia aplinka“, – ragino R. Dargis.
2020-aisiais svarbiausi įgūdžiai bus gebėjimas kompleksiškai spręsti problemas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, personalo valdymas, gebėjimas dirbti komandoje, emocinis intelektas.
Pašnekovo teigimu, žengiant į ketvirtąją pramonės revoliuciją, reikia modernios, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstos, didelio produktyvumo, didelę pridėtinę vertę kuriančios pramonės, kuri būtų konkurencinga ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje.
„Šios tendencijos atneša iššūkius visai švietimo sistemai. Šiandien įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi, IT mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose. Reikia išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas“, – pabrėžė R. Dargis.
Procesų automatizavimas darbo vietų ir sumažins, ir sukurs naujų
Ar robotai pramonėje sumažins darbuotojų poreikį? R. Dargio teigimu, taip, tačiau tuo pat metu bus sukurta daug naujų, tik jau reikalaujančių visiškai kitokių įgūdžių, darbo vietų. Jis prognozuoja, kad 2020-aisiais svarbiausi įgūdžiai bus gebėjimas kompleksiškai spręsti problemas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, personalo valdymas, gebėjimas dirbti komandoje, emocinis intelektas, sprendimų priėmimas, paslaugų koordinavimas, derybiniai įgūdžiai, gebėjimas turimas žinias/mąstymą pritaikyti įvairioms situacijoms. Fizinės jėgos reikės tik vienoje iš 20 darbo vietų.
O kol kas, R. Dargio duomenimis, darbuotojų stygius jaučiamas visur: pramonėje per pastaruosius metus laisvų darbo vietų skaičius išaugo 84 proc., statyboje – 158 proc., vidaus prekyboje – 88 proc., IT srityje – 140 proc. transporto sektoriuje – 87 proc.
V. Sutkus: jei profesinės mokyklos absolventai neranda darbo – kažkas negerai su mokykla
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, paklaustas, kaip darbdaviai vertina profesinių mokyklų absolventus, teigė, kad mokykla mokyklai nelygu.
„Profesinių mokyklų tinklą, manau, po truputį reikia peržiūrėti, peržiūrėti jų įgyvendinamas mokymo programas: kurių šiandien reikia labiau, kurių – mažiau, o kurių galbūt visai nereikia“, – svarstė V. Sutkus.
Pašnekovas pabrėžė, jog jei profesinį išsilavinimą turintis asmuo neranda darbo pagal specialybę, tai yra aiškus ženklas, jog kažkas negerai su konkrečia mokymo programa arba profesine mokykla.
„Vis dar pasitaiko atvejų, kad absolventai nebūna paruošti taip, kaip reikia. Profesinio mokymo įstaigoms reikėtų aktyviau bendradarbiauti su darbdavių organizacijomis kuriant mokymo programas ir praktikų metu. Joms reikia prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių“, – sakė V. Sutkus.
Jam pritarė ir R. Dargis: „Ypatingai svarbu, kad profesinio mokymo sistema
Šiuo metu asmenų, turinčių profesinį išsilavinimą konfederacijos nariams reikia 9 kartus dažniau, nei žmonių, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
atitiktų verslo poreikius ir atsižvelgtų į kiekvieno regiono išskirtinumą, įvertintų regione veikiančių įmonių specifiką ir jų poreikius. Mes jau ne vienerius metus kalbame apie tai, kad verslo įmonių dalyvavimas profesinių mokyklų valdyme padės užtikrinti, kad profesinio mokymo sistema atlieptų rinkos poreikius, o mokiniai įgautų realių darbo įgūdžių. Ypatingą dėmesį mes skiriame dualiniam mokymui, kai žmogus kurį laiką semiasi profesinių žinių profesinėse mokykloje ir tiek pat laiko atlieka praktiką įmonėje“.
V. Sutkus džiaugėsi, jog dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė sprendžiant įvairių profesinių mokyklų finansavimo ir naujų mokymo programų kūrimo klausimus jau tariasi su darbdaviais.
Darbdavių konfederacijos atstovas: profesinį išsilavinimą turinčių reikia 9 kartus daugiau
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis pateikė pačios konfederacijos atliktos apklausos rezultatus: šiuo metu asmenų, turinčių profesinį išsilavinimą konfederacijos nariams reikia 9 kartus dažniau, nei žmonių, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
„Tačiau šiemet profesinį mokymą rinkosi maždaug 17,5 proc. dešimtokų. Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje šis rodiklis yra arti 60 proc. Turime pagaliau suprasti, kad aukštasis mokslas nebūtinai užtikrina sotų ir ramų gyvenimą. Praėjusių metų duomenimis, daugiau nei 2000 jaunuolių, baigusių aukštąjį mokslą, vėliau rinkosi profesinį mokymą“, – susimąstyti verčiančių faktų pažėrė V. Levickis. Jis paragino paskaičiuoti, kiek lėšų valstybei kainuoja kelis kartus mokyti žmogų, kad jis pagaliau rastų darbą ir imtų kurti vertę.
„Žinoma, yra susiformavęs stereotipas, kad profesinės mokyklos – tarsi juodosios
Apklausa išryškino ir patvirtino darbdavių teiginius, jog techninių žinių profesinių mokyklų absolventams užtenka – trūksta vadinamųjų „minkštųjų“ kompetencijų.
skylės. Tačiau tai netiesa: valstybė investavo didžiulius pinigus ir šiandien kai kurių profesinių mokyklų techninė bazė lenkia aukštųjų mokyklų. O suvirintojai ir tekintojai – nebe purvini ir tepaluoti: jiems tereikia žinoti, kaip užprogramuoti techniką,“ – pabrėžė V. Levickis.
Jo teigimu, Lietuvoje ir netgi užsienyje darbdaviai neturi priekaištų profesinių mokyklų absolventų techniniams įgūdžiams, jiems skirtų funkcijų atlikimui.
„Problemų yra su bendraisiais įgūdžiais: gebėjimu komunikuoti, atsakingumu, problemų sprendimu. Įsivaizduokite situaciją: ratų montuotojas dirba dirba, staiga neateina į darbą. Sako: „Nusibodo“. Jo paklausia: „Ar kalbėjai apie tai su savo vadovu, ar prašei skirti įvairesnių užduočių?“ –„Ne“. Tai ir kiša koją, nes apskritai profesinių mokyklų absolventai darbo rinkoje yra labai vertinami. Manau, problema yra tai, kad į profesines mokyklas patenka gana didelis kiekis žmonių, kurie negavo minėtų įgūdžių šeimoje. Įsivaizduokite, kad vaikas auga nematydamas nė vieno žmogaus, kuris kada nors eitų į darbą. Bet šie įgūdžiai turi būti formuojami pradinėje ir pagrindinėje mokykloje“, – sako V. Levickis.
Pasiruošimą darbui vertina gerai
Turime pagaliau suprasti, kad aukštasis mokslas nebūtinai užtikrina sotų ir ramų gyvenimą. Praėjusių metų duomenimis, daugiau nei 2000 jaunuolių, baigusių aukštąjį mokslą, vėliau rinkosi profesinį mokymą.
„Spinter“ apklausos duomenimis, pagrindinė priežastis, kodėl profesinių mokyklų absolventai neįdarbinami – laisvų darbo vietų trūkumas. Tokią priežastį nurodė 69 proc. darbdavių. 26 proc. apklaustųjų neįdarbino profesinį išsilavinimą turinčio žmogaus dėl per žemos jo kvalifikacijos.
Darbdaviai, įdarbinę baigusius profesines mokyklas, šių darbuotojų pasirengimą darbinei veiklai vertina 3,8 balo iš 5. Šiek tiek aukštesnį balą – 3,9 – jie skyrė už gebėjimus įsisavinti naujoves darbe. Geriausiai vertinamas absolventų lietuvių kalbos mokėjimas (4,3 balo iš 5) ir kompiuterinis raštingumas (4 balai iš 5).
3,8 balo profesinių mokyklų absolventams darbdaviai taip pat skyrė už technines žinias, gebėjimą dirbti komandoje, sąžiningumą ir atsakingumą darbe, techninius praktinius gebėjimus. Anglų kalbos mokėjimas įvertintas 3,7 balo iš 5. Žemiausiu balu 3,5 – streso ir įtampos darbe valdymas.
Tarp dažniausiai minimų darbuotojų trūkumų buvo noro dirbti, motyvacijos stygius (tokį trūkumą nurodė 28 proc. profesinių mokyklų absolventus įdarbinusių darbdavių), kiek daugiau nei penktadalis paminėjo, kad šių mokyklų absolventams reikėtų daugiau praktinių įgūdžių. Kas dešimtas darbdavys (10 proc. apklaustųjų) norėtų, kad absolventai dirbdami jaustų daugiau atsakomybės.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorius Tadas Tamošiūnas sako, jog apklausos rezultatai bus naudingi tobulinant profesinių mokyklų mokymo programų turinį. Vadovo nuomone, apklausa išryškino ir patvirtino darbdavių teiginius, jog techninių žinių profesinių mokyklų absolventams užtenka – trūksta vadinamųjų „minkštųjų“ kompetencijų – jas artimiausiu metu ir bus siekiama stiprinti.
