„Akademinių pasiekimų ir geros vaiko savijautos dermė – tai Šiaurės licėjaus, skandinaviškais mokymosi principais ugdymą organizuojančios mokyklos, realybė. 2019 m. ketvirtokų laida patvirtino, kad mums tai sekasi – esame pirmi Lietuvoje pagal ketvirtokų pasiekimus.“ – džiaugiasi mokyklos vadovė Justina Garlauskienė.
Šiaurės šalių ekspertiškumas Lietuvoje
Nuolat kintančiame pasaulyje vis svarbesniu tampa gebėjimas prisitaikyti įvairiose situacijose. Tai akivaizdžiai matome dabartinės situacijos pasaulyje pavyzdžiu – kai staiga turėjo persiorientuoti dauguma verslų, darbuotojams teko išmokti dirbti kitaip, o mokiniams – mokytis savarankiškai. Pasaulio Ekonomikos Forumo atliktų tyrimų duomenimis, jau 2022 metais pasikeis net 42% darbo vietose būtinų įgūdžių. Kad dabartiniai mokiniai ateityje galėtų sėkmingai prisitaikyti prie aktyviai besikeičiančio pasaulio, kuriame vis daugiau galios įgauna dirbtinis intelektas, išskiriamos tokios kompetencijos, kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas, problemų sprendimas bei bendradarbiavimas.
„Šias kompetencijas „Šiaurės licėjuje” ugdome taikydami Suomijos pasididžiavimą Phenomenon based learning, t.y. reiškiniais grįstą integracijos modelį. Problemų sprendimas, eksperimentavimas ir reiškinių tyrinėjimas užima ypatingą vietą mūsų mokyklos ugdymo procese. Sudarome sąlygas mokiniams patiems rinktis juos dominančias temas, prisiimti atsakomybę už atliekamą tos temos projektą, jį planuoti, imtis iniciatyvos dirbant komandoje. Būdami greta, nuolat palaikome mokinius ir skatiname nebijoti klysti, mokytis ieškoti problemų sprendimo. Tokio mokymo(si) metu intensyviai ugdomas kritinis mąstymas, mokomasi bendradarbiauti,“ – pasakoja Šiaurės licėjaus Kaune vadovė Rūta Kuodienė.
Šiaurietiško ugdymo naratyvas yra grindžiamas tokiais principais: dėmesys prasmingam mokymuisi ir visa apimančioms kompetencijoms, moksleivių įsitraukimo ir aktyvaus mokymosi skatinimas, socialinių įgūdžių ir bendradarbiavimo stiprinimas, mokymosi ir realaus gyvenimo reiškinių susiejimas. „Šių principų ir metodikų visuma padeda vaikams lavinti kritinį mąstymą, gebėti priimti sprendimus, darniai veikti bendruomenėje.” – teigia Šiaurės licėjaus Kaune vadovė Rūta Kuodienė. Suomijoje įgyvendinant naują ugdymo programą, pagrįstą XXI-o amžiaus holistiniais įgūdžiais, buvo pakeista esminė ugdymo strategijų formavimo ašis ir vietoje klausimo „ką mokytis?", atsirado klausimas „kaip mokytis?".
Žinios ar kompetencijos?
Šiuolaikinio ugdymo esmė yra nebe faktinių žinių kaupimas, o mokinių asmenybės ugdymas, jo paties aktyvus, sąmoningas mokymasis, siekiant išsiugdyti gyvenimui svarbių ir reikalingų kompetencijų paketą.
„Nuo pirmų dienų mokykloje ugdome mokėjimo mokytis ir problemų sprendimo kompetencijas. Tik savarankiškas, gebantis planuoti savo laiką, už savo mokymąsi atsakingas žmogus gebės kelti ir pasiekti savo tikslus, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą,” – pastebi R.Kuodienė.
Mokydamiesi būti iniciatyvūs, drąsūs, kūrybiški, nebijodami rizikuoti ir klysti, vaikai ateityje turės dideles perspektyvas. Nors šiandien tiksliai nežinome, kur pažengs mokslas, kokios bus aktualios profesijos, kokių konkrečių žinių reikės mūsų vaikams, bet išugdytas kūrybiškumas, leis turimas žinias taikyti naujose situacijose. Todėl kiekviename žingsnyje mokinius mokome mokytis, sudarome sąlygas mokiniams patiems rinktis juos dominančias temas, į kurias jie gilinsis. Pavyzdžiui, šiuo metu analizuojama dabar visiems aktuali pandemijos tema. Tokioje veikloje mokytojas tampa fasilitatoriumi, palaikančiu mokinius ir skatinantis nebijoti klysti, ieškoti problemų sprendimo, imtis iniciatyvos dirbant komandoje. Taip ugdomas kritinis mąstymas, mokomasi bendradarbiauti.
Dėmesys asmenybės ugdymui
Stiprios, savimi pasitikinčios asmenybės ateityje gebės geriau prisitaikyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Todėl Šiaurės licėjuje neatsirinkinėjame vaikų pagal akademinius pasiekimus, nereitinguojame ir nelyginame nė vieno tarpusavyje, mes ugdymą organizuojame taip, kad kiekvienas mūsų mokinys šiandien taptų geresne savo paties versija nei buvo vakar. Ypatingai vertiname individualią pažangą ir grįžtamojo ryšio naudą. Kiekvienas mokinys skatinamas ne konkuruoti su kitais, o tobulėti ir vertinti savo asmeninį progresą.
„Su pradinių klasių mokiniais dirba didelė mokytojų komanda (klasės mokytojas, jaunesnysis mokytojas, mokytojo padėjėjas, anglų kalbos mokytojas, muzikos, šokio, robotikos ir kt.). Tai užtikrina aukštą dalykinę kokybę. Be mokytojų, kiekvieną vaiką mato ir, jei reikia, teikią pagalbą psichologas ir logopedas. Integruotos veiklos, projektinės užduotys, komandiniai užsiėmimai, saviugdos laikas, konsultacijos, dviejų mokytojų darbas suplanuotų veiklų metu, papildomi būreliai pagal vaiko pomėgius – tai formos, kurios leidžia maksimaliai individualizuoti ugdymą, pastebėti kiekvieną vaiką ir numatyti būdus, kad augtų kiekvienas vaikas,“ – pabrėžia Šiaurės licėjaus vadovė Justina Garlauskienė.
Šiaurės licėjuje šiuo metu vyksta priėmimas 2020 – 2021 m. m. į priešmokyklinio ir pradinio ugdymo (Vilnius, Kaunas) bei pagrindinio ugdymo 5 – 7 klases (Vilnius). Daugiau sužinoti galite virtualiuose atvirų durų vakaruose ar individualiose konsultacijose: www.siaureslicejus.lt, info@siaureslicejus.lt.
