Kaip pasakojo V.Petkūnas, pameistrystė yra mokymo forma, kai mokyme dalyvaujantis pameistrys (mokinys) turi du mokytojus. Vieną – įmonėje, kitą – profesijos mokytoją mokykloje.
„Ir jie dirba kartu. Tai yra toks mokymasis, kai didžioji dalis laiko – apie 70 procentų – praleidžiama mokantis darbo vietoje ir tuo pat metu dirbama pagal pameistrystės darbo sutartį. Tai labai svarbus momentas, nes darbo karjera prasideda nuo pirmosios mokymosi dienos.
Didžioji dalis laiko – apie 70 procentų – praleidžiama mokantis darbo vietoje
Likęs mokymosi laikas – apie 30 procentų – tenka mokymo įstaigai. Mokymo įstaigoje formuojami ir pirminiai praktiniai darbo įgūdžiai, kurie reikalingi darbui“, – sakė V.Petkūnas.
Lietuvoje įgyvendinamas ir Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamas projektas „2019 – 2020 m. finansinė parama Europos profesinio mokymo kokybės orientacinei sistemai (EQAVET)“, Nr. 609327-EPP-1-2019-1-LT-EPPKA3-EQAVET-NRP, kuris baigsis 2021 metais.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro vykdomo projekto tikslas: didinti įmonių ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo kokybę ir ugdyti mokymosi darbo vietoje kultūrą.
Projektas prisideda prie tolimesnio profesinio mokymo kokybės užtikrinimo veiklų tobulinimo pagal Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (EQAVET), ypatingą dėmesį skiriant mokymuisi darbo vietoje.
Gali pasidalyti gerąja patirtimi
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras yra viena iš tų mokymo įstaigų, kurios jau gali pasidalyti gerąja patirtimi.
Profesinį mokymą organizuoti pameistrystės būdu įstaiga pradėjo prieš penkerius metus.
„Dirbame su didele Lietuvos įmone – „Intersurgical“, kuri gamina medicininę įrangą, turi apie du tūkstančius darbuotojų. Ir jau 120 pameistrių yra baigę mokymo programą, vykdomą pameistrystės būdu, dar 30 mokosi šiuo metu.
Su laiku atsirado pasitikėjimas, o įmonės plėtros projektuose atsirado ir planai statyti naują įmonę Visagine. Kalbant įmonės vadovų lūpomis, toks sprendimas siejamas su tuo, kad Visagine yra profesinio mokymo centras, kuris gali patenkinti jų kvalifikacijos poreikius. Tad ši įmonė jau veikia Visagine“, – pasakojo V.Petkūnas.
Per praėjusius metus mokymo centro partnerystė įgyvendinant pameistrystės mokymo formą dar labiau išsiplėtė. Bendradarbiavimo sutartį pasirašė viena Kauno įmonė ir 16 elektronikos specialybės pameistrių jau mokosi Visagine. Taip pat įmonės iš Panevėžio, Ukmergės, Vilniaus, SBA koncerno „Visagino linija“, kuri gamina baldus, į savo kolektyvą priėmė pameistrių.
Kodėl pameistrystė naudinga?
Profesinio mokymo programa yra padalinta į modulius, o užbaigus kiekvieną modulį, įgyjamos kompetencijos.
„Mokymo įstaigoje yra pademonstruojami pirminiai ir būtinieji praktiniai darbo įgūdžiai, o darbo vietoje, stebint gamybos meistrui, jie yra tobulinami, gilinami ir vėliau darbo aplinkoje įgyjama kvalifikacija, susiformuoja geresni gebėjimai.
Tai natūralu: reali darbo vieta, natūrali darbo aplinka. Be to, jaunas žmogus – pameistrys – nuo pat pirmosios dienos įmonėje socializuojasi, jis tampa kolektyvo nariu“, – apie pameistrystę pasakojo V.Petkūnas.
Kuo skiriasi pameistrys nuo paprastą profesinio mokymo programą baigusio specialisto, žvelgiant darbdavio akimis? Pasak V.Petkūno, priimdami ką tik profesinį išsilavinimą įgijusį žmogų darbdaviai nežino, ar asmuo, baigęs profesinio mokymo įstaiga, atlieps jų lūkesčius: ar tai, kas parašyta diplome, atitinka kvalifikaciją, o gal ir žinios, ir gebėjimai toli gražu ne tokie, kaip darbdavys įsivaizduoja?
Ši mokymo forma naudinga ir patiems mokiniams
Pagaliau – koks darbuotojas bus priimamas žmogus, kalbant ne tik apie jo gebėjimus, tačiau ir požiūrį į darbą, komunikabilumą. Būtent mokymasis pameistrystės būdu į šiuos klausimus atsako iš anksto.
Ši mokymo forma naudinga ir patiems mokiniams – jie realiai susipažįsta su darbu, žino, ko iš jų reikalaujama. Dar vienas svarbus akcentas: pameistrystės būdu besimokantys mokiniai gauna ne tik stipendiją, tačiau ir atlyginimą.
Profesinio mokymo programoje mokytis pameistrystės forma gali tie mokiniai, kurie įgyja tik profesinį išsilavinimą – jei mokinys kartu su profesiniu mokymu nori įgyti ir vidurinį išsilavinimą – jis mokytis pameistrystės forma negali.
Svarbu ir atsakingas įmonių požiūris
„Aš manau, kad pameistrystė suartina įmonę su profesinio mokymo įstaigomis ir stiprina pasitikėjimą, kurio labai trūksta iš verslo pusės.
Svarbu ir tai, kad imama vis labiau tikėti profesinio mokymo paslaugų kokybe, ką gali pasiūlyti profesinio mokymo centrai. Ypač tie, kurie yra šiuolaikiniai, turintys sektorinius mokymo centrus, aprūpintus pačia naujausia šiuolaikine mokymo įranga ir taip pat turinčius pakankamą mokymo komandą“, – sakė V.Petkūnas.
Nepaisant to, kiek šiuolaikinė yra mokymo įstaiga, ji nėra visagalė – negali išmokyti darbo patirties ir leisti pajusti, kokia pasirinkta profesija yra „iš vidaus“.
„Tai aukštesnis mokymosi lygmuo. Natūralu, kad mokykla negali turėti visos gamybos, kad ir kaip gerai būtų ginkluota mokymo ir gamybos priemonėmis. Mes gamyklų mokykloje neįkursim, tad reali darbo vieta yra visai kas kita.
Tai aukštesnis mokymosi lygmuo
Svarbu ir pačiam besimokančiajam – ne tik gauti atlyginimą ir stipendiją, bet ir sutrumpinti savo karjeros kelią, pradėti nuo pat mokymosi pradžios. Mokantis pameistrystės būdu yra daug patrauklių momentų“, – kalbėjo V. Petkūnas.
Kalbėdamas apie pameistrystės įgyvendinimo perspektyvą bei įrankius, kurių reiktų jos plėtrai, V. Petkūnas įvardijo ir valstybės požiūrį, kai darbdaviams buvo kompensuojama iki 40 proc. pameistrio atlyginimo.
„Manau, kad tos priemonės bus ir toliau. Dar svarbu atsakingas įmonių požiūris į mokymą – kad į pameistrį nebūtų žvelgiama kaip į laikiną darbo jėgą, kuri laikinai išspręstų tam tikras problemas, neinvestuojant į mokymą. Tad įmonės į tai turi žvelgti atsakingai“, – kalbėjo V.Petkūnas.
Tomas: „Mokytojų dėka galiu save vadinti specialistu“
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras – ne vienintelė įstaiga, siūlanti mokyti pameistrystės šiuo būdu. Profesinio mokymo programas mokytis pameistrystės būdu siūlo ir kitos profesinio mokymo įstaigos, viena iš jų – Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras.
Tomas – vienas iš mokinių, kurie mokėsi pameistrystės būdu. Pabaigęs vidurinę mokyklą Alytuje, Tomas pradėjo mokytis Daugų technologijos ir verslo mokykloje, tačiau mokslų nepabaigė ir elektriko išsilavinimo nusprendė siekti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre.
Įmonės „Itališka kava“ direktorius Arūnas Pinkevičius jau seniai siūlė Tomui įsidarbinti, bet jis nesutikdavo dėl konkrečios priežasties – tokiam darbui neturėjo pakankamai žinių ir elektriko darbo patirties.
Aš žinojau, kad man to reikia, atėjau čia ne dėl stipendijos
„Kai tik atsirado elektrikų mokymo programa, aš nusprendžiau, kad pradžioje pasimokysiu ir tuomet ramia sąžine galėsiu įsidarbinti įmonėje“, – sakė Tomas.
Apie pameistrystės mokymo formą Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre Tomas sužinojo tik atėjęs į Užimtumo tarnybą, kur jam ir rekomendavo šį centrą.
Jis teigia, kad dėl sprendimo mokytis pameistrystės forma nė karto nesuabejojo, priešingai – mano, kad tai yra naudinga ne tik jam, bet ir kitiems mokiniams, planuojantiems tobulinti savo kvalifikaciją.
Į Jeruzalės mokymo centrą Tomas atėjo turėdamas aiškų tikslą – įgyti elektriko kvalifikaciją: „Aš žinojau, kad man to reikia, atėjau čia ne dėl stipendijos. Man trūko elementariausių elektriko žinių, nes tvarkydamas kavos aparatus, nesugebėjau nei pamatuoti, nei išsiaiškinti, kas ir kur yra.“
Mokymo metu Tomas pasirašė pameistrystės sutartį su įmone „Itališka kava“, kurioje jis atliko praktiką ir iki šiol sėkmingai dirba.
Pasak Tomo, jis yra dėkingas mokytojams: „Mokytojų dėka galiu save vadinti specialistu. Net ir teorijos mokymo metu aš atsinešdavau kavos aparatus ir kartu su dėstytojais aiškindavausi aparato defektus. Mokytojai žinojo, kad esu suinteresuotas pasisemti kiek įmanoma daugiau žinių, kiekvieną kartą jie paklausdavo, ar viską suprantu, nebuvo taip, kad mokiausi pats sau. Mane mokė atsakingi profesionalai.“
Daugiau apie pameistrystę galite sužinoti interneto svetainėje https://www.pameistryste.lt/
Europos Komisijos parama šio straipsnio rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją, panaudotą šiame straipsnyje.
