Mokytojų rengimo programas tobulinti padeda tarptautiniai projektai
Siekiant įgyvendinti vieną iš idėjų Lietuvai - kad mokytojo profesija taptų prestižine iki 2025-ųjų, Švietimo mainų paramos fondas pasiūlė į mokytojų rengimo programas įtraukti informaciją apie tarptautinius švietimo srities projektus.
„Būsimų mokytojų įtraukimo į tarptautinį švietimo bendruomenės tinklą „eTwinning“ idėja kilo iš poreikio tobulinti būsimų mokytojų rengimo programas, jau mokymosi procese suteikiant tarptautinio bendradarbiavimo ir praktinio projektų įgyvendinimo patirties“, – sako Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Žana Orlova.
Anot pašnekovės, Lietuvos mokykloms vis aktyviau dalyvaujant „Erasmus+“ programoje ir daug metų didėjant Europos Komisijos Lietuvai skiriamam šios programos finansavimui bendrojo ugdymo sektoriaus projektams (2018 m. 7,7 mln. EUR, 2019 m. numatoma +12%) , atsirado poreikis jauniems mokytojams įgyti tarptautinių projektų patirties. Ji būtų tęsiama mokyklose su savo mokiniais, nepaisant to, kokios programos rėmuose tie projektai bus įgyvendinami.
Būsimiems mokytojams, kurių aukštoji mokykla prisijungė prie „eTwinning“ tinklo, atsiveria daug galimybių.
Šiuo metu Švietimo mainų paramos fondas mokyklas kviečia dalyvauti „Erasmus+“, „Nordplus“, „eTwinning“ programose ir daugelyje kitų iniciatyvų. „eTwinning“ programa, kurioje Lietuva dalyvauja jau nuo 2005 m., dabar jungia jau 44 šalis ir skatina keistis praktika, įgyvendinti nuotolinio bendradarbiavimo projektus su savo mokiniais bei suteikia nuotolinio mokymosi galimybes bendrojo ugdymo švietimo darbuotojams.
Būsimiems mokytojams atsiveria daug galimybių
Projekto „Mokytojų rengimo institucijų įsitraukimas į „eTwinning“ programą“ (angl. Teacher Training Institute Project) tikslas - apjungti mokytojų rengimo institucijas iš kelių Europos šalių ir įtraukti „eTwinning“ programą į būsimų mokytojų rengimo programas.
Fondo atstovės teigimu, būsimiems mokytojams, kurių aukštoji mokykla prisijungė prie „eTwinning“ tinklo, atsiveria daug galimybių: pasirenkami nuotoliniai mokymai, bendradarbiavimo veiklos projektavimas nuotoliniu būdu su kitame universitete besimokančiais studentais, dalyvavimas diskusijose internetu su studentais iš kitų Europos šalių, pasidalinimas tarpusavio atradimais, galimybė palyginti skirtingų šalių švietimo sistemas. Atlikdami praktiką mokykloje, būsimieji mokytojai galės išbandyti nuotolinio bendradarbiavimo veiklą su mokiniais kitoje šalyje.
Prie šio projekto Lietuvoje prisijungė net 6 aukštosios mokyklos: Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Marijampolės kolegija, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Vilniaus universitetas.
Projekte dalyvaujančio Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Ilona Tandzegolskienė pastebi, kad dalyvavimas tokiose programose suteikia galimybę mokytojui augti kaip profesionalui. „Mūsų pasirinkta įsitraukimo į „eTwinning“ strategija yra daugialypė. Siekiama, kad praktiką mokykloje atliekantis studentas kartu su mentoriumi planuotų veiklas „eTwinning“ platformoje bei organizuotų nedidelius projektus, kurių metu bendradarbiautų su partnerinėmis mokyklomis iš kitų šalių bei mokinius motyvuotų dirbti inovatyviai. Vienas iš programos tikslų yra skatinti studentus dalintis patirtimi su užsienio universitetų studentais. Tai leistų surasti optimaliausius, geriausius ir įdomiausius atvejus, kurie orientuotų studentus į naujų metodų paiešką ir darbo su mokiniais rezultatų reflektavimą“, – programos tikslus vardijo pašnekovė.
Įžvelgia ne vieną naudą
I.Tandzegolskienė prisipažįsta, kad šioje programoje ją labiausiai džiugina didžiulė įvairių įrankių pasiūla ir galimybė bendradarbiauti. Būsimi mokytojai šioje platformoje gali rasti naudingų patarimų, diskutuoti, bendradarbiauti bei reflektuoti. Ir kas yra be galo svarbu – čia jie gali patys kurti ir matyti nuolat judantį ir besikeičiantį bendravimo ir bendradarbiavimo procesą tarp mokinių ir tarp mokytojų bei studentų.
Dalyvavimas programoje būsimiems mokytojams suteikia daug pridėtinių verčių – tarpkultūrinę patirtį, užsienio kalbos įgūdžių tobulinimą, profesinių įgūdžių ugdymą bei galimybę pasidalinti profesine patirtimi.
„Būsimi mokytojai gali susipažinti su saugiais ir patikimais instrumentais, kurie skatina tobulėti ir į ugdymo procesą pasižiūrėti inovatyviai ir kitaip. Ši aplinka yra tikrai palanki probleminio mokymosi taikymui ir kūrybinėms galioms plėtoti. Taip pat nuolat galima sekti vis atsirandančius partnerių pasiūlymus ir jungtis į įvairias mokymosi veiklas arba didesnius projektus. Be to, ši platforma sujungia dalyvius didesniems projektams, tokiems kaip „Erasmus +“ projektai arba mokymosi ir tobulėjimo seminarai“, – ne vieną programos naudą įžvelgė VDU docentė.
Nors universitetai Lietuvoje yra dar nauji „eTwinning“ partneriai ir oficialiai prie šio didelio projekto prisijungė tik nuo šių metų pavasario, I. Tandzegolskienė pastebi, kad studentams įdomu atrasti naujus įrankius, klausytis konferencijų pristatymų bei kurti savo profilius-istorijas. Tad šiuo metu aktyviai planuojamos naujos veiklos, siekiant įtraukti studentus į dalyvavimą programoje.
Ž.Orlova džiaugiasi, kad Švietimo mainų paramos fondas mato galimybę ir poreikį kiekvienam pedagoginių studijų studentui atlikti pedagoginę praktiką kitos Europos šalies mokykloje. Anot pašnekovės, dalyvavimas šioje programoje būsimiems mokytojams suteikia daug pridėtinių verčių – tarpkultūrinę patirtį, užsienio kalbos įgūdžių tobulinimą, profesinių įgūdžių ugdymą bei galimybę pasidalinti profesine patirtimi.
Sėkmės istorijos skatina prisijungti ir išbandyti
Šiuo metu Panevėžio r. Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui dirbanti „eTwinning“ ambasadorė Vaida Šiaučiūnė prieš 7 metus nusprendė pakeisti profesiją ir baigti pedagogikos studijas. Iki tol anglų kalbos vertėja dirbusi moteris prisipažįsta labai norėjusi dirbti su vaikais. „Mokytojo darbas yra sunkus, bet nėra nei vieno lengvo. Manau, reikia pajusti, kad tikrai nori tai daryti. Man labai patinka bendrauti su vaikais, nes kasdien ką nors iš jų išmokstu naujo“, – šypsosi pašnekovė.
Visgi keičiant profesiją V. Šiaučiūnei teko patirti tikrą šoką, mat ieškant vietos, kur atlikti praktiką, ir išsiuntus laiškus beveik visoms Panevėžio mokykloms, nei viena jos taip ir nepakvietė pokalbiui. „Buvo didžiulis šokas dėl to, kad niekas manęs nenori. Tačiau pakvietė privati mokykla „American English school“, o paskui jau ir ne viena kita mokykla“, – prisimena moteris.
Mokytojavimo pradžioje V. Šiaučiūnei daugiausiai padėjo kolegos, tad pedagogė įsitikinusi, kad visi naujai atėję mokytojai mokykloje turėtų turėti po mentorių, kuris padėtų susigaudyti situacijoje. „Pirmieji metai man prabėgo kaip miraže, nes nelabai supratau, kur ir ką reikia užpildyti, kur nunešti, kokią ataskaitą pateikti... Mokyklos gyvenime yra labai daug įvairių veiklų, kurios įsuka kaip milžiniškas verpetas“.
Mokytojo darbas yra sunkus, bet nėra nei vieno lengvo. Reikia pajusti, kad tikrai nori tai daryti.
Nemažą lūžį pašnekovės pedagoginėje veikloje padarė „eTwinning“ programos atradimas. „Kartą netyčia pamačiau vienoje svetainėje, kad yra galimybė išvažiuoti į Turkijoje vyksiantį seminarą ir susirasti ten partnerių būsimoms veikloms. Tad tiesiog užpildžiau paraišką ir išvykau. O ten sutikau daugybę nuostabių mokytojų, su kuriais pradėjau bendrauti, vystyti daug naujų projektų. Paskui fondas pasikvietė mane tapti „eTwinning“ ambasadore“, – naujos veiklos pradžią prisimena mokytoja.
Dabar V. Šiaučiūnė drąsina ir kitus pedagogus nebijoti išbandyti veiklą, kuri turi labai daug galimybių ir gali padėti surasti naujų idėjų pamokoms.
„Kartais mokytojus gąsdina žodis projektas, bet tai nebūtinai didelis metų ar penkmečio plano įgyvendinimas. Tai gali būti vienos dienos ar vienos pamokos projektas. Tikslas yra bendrauti, bendradarbiauti ir rasti partnerių užsienyje. Kadangi visus riboja finansai ir negalime keliauti taip dažnai, kaip norėtume, „eTwinning“ suteikia galimybę pamatyti vienas kitą, pakalbėti, susirašinėti per saugią platformą, kuri nėra kaip feisbukas“, – ragino atsiverti naujovėms „eTwinning“ ambasadorė.
V. Šiaučiūnė pateikia puikų tokio bendradarbiavimo pavyzdį: „Viena mūsų mokyklos mokytoja darė muzikos pamoką kartu su Italijos vaikais. Mūsų vaikai giedojo kalėdinę giesmę, o italai muzikos pamoką surengė gražioje koplyčioje ir mums giedojo itališką giesmę, kurios mes klausėme prisijungę per „eTwinning“ platformą. Mes pamatėme ir kaip atrodo ta koplyčia, ir kaip vaikai joje gieda, ir kaip vyksta jų muzikos pamoka“, – dalinosi pedagogė.
Anot pašnekovės, tokių projektų pavyzdžių bei daugybę sėkmės istorijų galima rasti prisijungus prie „eTwinning“ svetainės.
„Galima nebūti nariu, bet verta pasiieškoti idėjų ir minčių pamokoms, kaip įvairiai galima pažvelgti į tą pačią tradicinę pamoką. Čia atsiveria tikri neaprėpiami lobynai. Ir prisiminus vieną reklamą, kartą paragavus, negali sustoti. Tad tie vaikai, kurie bent kartą pabandė „eTwinning“ veiklos, paskui nuolat klausia, kada vėl tą darys. Kada vėl susipažins su draugais iš užsienio, kada galės bendrauti, rašyti laiškus. Ir tai yra smagiausia – matyti, kaip dega vaikų akys“, – įsitikinusi programos ambasadorė.
