Apžvelgus abiturientų atsakymus, peršasi mintis, jog nereiktų apgailestauti dėl tų, kurie nestudijuoja. Tikėtina, jog tai jų pačių pasirinkimas. Iš 108-ių abiturientų daugiausia tokių, kurie net nebandė stotį į aukštąją mokyklą – 79. Stojusių, bet neįstojusių į pretenduotas studijų vietas ženkliai mažiau – 19, o įstojusių, tačiau nusprendusių nepasirašyti sutarties su universitetu – 10.
Dažniausia nestojimo priežastis – neapsisprendimas, kokią studijų programą rinktis. Antroje vietoje – studijų kainos, kurios šiuo metu per daug „kandžiojasi“.
Dažniausia nestojimo priežastis – neapsisprendimas, kokią studijų programą rinktis. Antroje vietoje – studijų kainos, kurios šiuo metu per daug „kandžiojasi“ 22-iems apklaustiesiems. Kiti vietoj studijų renkasi keliones ir poilsį, o štai du vaikinai ir viena mergina nusprendė atlikti pareigą tėvynei – savanoriškai tarnaus kariuomenėje. Dviems merginoms studijas atitolino apsilankę „gandrai“.
Nenori griebtis šiaudo ar tapti robotais
Varėniškė Goda Tarailytė yra viena iš dar neapsisprendusių, kokios studijos jai tinkamiausios.
„Vis dar nežinau, kur noriu stoti, o stoti bet kur irgi nesinori. Draugų pavyzdžiai parodė, kad neverta griebtis šiaudo. Kas iš to, kad visi sustojo ir metė po kelių mėnesių“, – tikino mergina.
Kitas abiturientas – Domantas Inokaitis iš Lazdijų – savo planuose, bent kol kas, studijų nėra numatęs. Atrodo, kad jį irgi atbaidė bendraamžių pavyzdžiai: „Pažįstu šimtus žmonių, kurie gyvena tik vasarą, o nuo rugsėjo vėl pavirsta robotais. Aš nebūsiu vienas iš jų. Labiau mane traukia gyvenimas“.
Stoti bet kur šiam jaunuoliui atrodo didžiausia kvailystė: „Daug žmonių gyvenimus dėl to streso susigadina. Stoja net ten, kur nenori, o po to nemeta mokslų, nes ką tėvai pasakys?!“.
Dirbs, kad tėvams pečius „palengvintų“
Net 84 abiturientai iš 108-ių nurodė, jog rudenį, kai jų buvę bendraklasiai išvyks studijuoti, jie ieškosis darbo. Dalis jau yra įsidarbinę.
Beveik pusė jų uždarbiaus užsienio šalyse. Populiariausias pasirinkimas – Jungtinė Karalystė, o pasirinkimų sąrašas įvairus: Danija, Olandija, Airija, Švedija, Norvegija, JAV, tolimoji Australija ir kt.
„Visus metus dirbsiu ir stengsiuosi taupyti mokslams“, – teigė Šakių rajone gyvenanti Rasa Drevininkaitytė. Merginai norisi turėti užtektinai savų pinigų, kad nereiktų prašyti jų iš tėvų, kurie namie augina dar du išdykusius berniukus. Abiturientė nutuokia, jog studento gyvenimas nelengvas: „Nenoriu sėdėt „barake“ ir valgyt „bomžpakius“.
Net 84 abiturientai iš 108-ių nurodė, jog rudenį, kai jų buvę bendraklasiai išvyks studijuoti, jie ieškosis darbo. Dalis jau yra įsidarbinę.
Žinoma, yra ir tokių, kurie studijas iškeitė į paprasčiausią poilsį, keliones, pasaulio ir savęs pažinimą, aktyvų užsiėmimą sportu, savanoriavimą įvairiose organizacijose.
Nemaža dalis jų ruošis perlaikyti egzaminus, kurių rezultatai šiemet nuvylė.
Kita dalis abiturientų nemato prasmės studijuoti, kadangi jau dabar gali dirbti savo mėgstamą darbą, kuriam aukštojo mokslo diplomo nereikia. Ne vienas jų teigė daugiau išmokstantis iš kolegų, o ne mokytojų ar dėstytojų.
Dauguma bandys laimę ateityje
88 jaunuoliai iš 108 tvirtai žino, jog dar studijuos. 16 dar nėra apsisprendę, ar nori vieną dieną tapti studentais, o štai 4 tvirtai teigia, jog studijos – ne jiems.
45 proc. iš apsisprendusių studijuoti ketina aukštojo mokslo siekti kolegijoje, 43 proc. – universitete, 9 proc. dar nenusprendė, o du jaunuoliai turi kiek kitokį pasirinkimą – mokysis profesinėje mokykloje ir ten įgis norimą specialybę.
55 jaunuoliai, neabejojantys dėl to, kad studijuos, ateityje rinksis Lietuvos aukštąsias mokyklas, 24 ruošiasi išsilavinimo siekti užsienyje, o 9 – vis dar nežino, kam skirti pirmenybę.
Kai kurie nedrįstų ilgam išvykti į užsienį, nes bijo kalbos barjero ir kultūros skirtumų, kitiems būtų per sunku palikti namus dėl prieraišumo ir patriotinių jausmų. Kaip teigia Lazdijų rajone gyvenanti abiturientė Irutė Gudebskaitė: „Galbūt ir norėčiau studijuoti užsienyje, bet per daug myliu Lietuvą ir žmones, esančius čia, todėl liksiu“.
Išvykstančių į užsienį motyvai dažnai ne ką prasčiau argumentuoti. Štai jonavietė Ieva Gezevičiūtė įsitikinusi, kad Danijoje bakalauro studijos patrauklesnės, tačiau neatmeta galimybės į Lietuvą grįžti studijuoti magistrantūros ar doktorantūros. Merginos apsisprendimą lėmė ir piniginis klausimas: „Kadangi muzikinė specialybė reikalauja itin daug laiko – vien paskaitų neužtenka, dirbti nebėra kada. Lietuvoje dirbdama tik puse etato, kadangi didesniu niekaip nespėčiau, nematyčiau galimybių savęs išlaikyti, priešingai nei Kopenhagoje.“
Niekur neįstoję pykčio nelaiko
Stoti bandę, tačiau patyrę nesėkmę jaunuoliai nepuola ieškoti kaltų, o jei ir ieško, paprastai atranda tik save ir nepakankamai rimtą požiūrį į mokslą sėdint mokyklos suole.
Suprantama, jog nusivylusių egzaminų sudarymu ir vertinimu yra, tačiau brandos atestatą ką tik gavusieji mąsto racionaliai ir suvokia, jog mokykloje galėjo labiau pasistengti ir stropiau ruoštis egzaminams.
Būta ir tokių, kuriems įstoti sutrukdė prastas susipažinimas su tuo, kaip veikia LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) sistema.
Visi apklaustieji buvo paprašyti įvertinti Lietuvos švietimo sistemą skalėje nuo 1 iki 10. Vertintojai pasirodė besantys ypač griežti. Aritmetinis vertinimų vidurkis – 5,5.
Švietimo sistemos neliaupsina
Visi apklaustieji buvo paprašyti įvertinti Lietuvos švietimo sistemą skalėje nuo 1 iki 10. Įdomu, kokį balą parašė tie, kurie 12 metų tik patys gaudavo pažymius?
Vertintojai pasirodė beesantys ypač griežti. Aritmetinis vertinimų vidurkis – 5,5. Nė vienas abiturientas neskyrė aukščiausio įvertinimo ir tik vienas nepagailėjo devyneto.
Nors nuomonių ir būta kontrastingų, dauguma laikosi neigiamo vertinimo. Abiturientas Darius Patapkinas, ateityje svarstantis mokytis profesinėje mokykloje arba kolegijoje, dalinasi savo svarstymais: „Pagalvojus apie švietimo situaciją Lietuvoje, tai nėra aišku, kas, kur ir kaip. Gali įgyti aukštąjį išsilavinimą ir vėliau šluoti gatves“.
I.Gezevičiūtė dalinasi nekokia mokykline patirtimi: „Retai kam įdomu, ką tu išgyveni, ko tu sieki. Jei kažkas nesiseka – esi tinginys. Jei nesutinki su mokytojos nuomone – tylėk, nes niekad nebūsi teisus. Į užsienį išvažiavau, nes norėjau atsikratyti negatyvumo, to šaltumo, kurio sulaukdavau iš daugelio mokytojų. Jie tikino, kad neišlaikysim egzaminų ir nieko nepasieksim. Tiesa, turėjau ir mylimų, nuostabių pedagogų, tačiau jų tebuvo keli“.
Vos vienas kitas jaunuolis nebuvo taip griežtai nusiteikęs. Štai vienas jų, darbą vietoj studijų pasirinkęs Rytis Maulius, apie švietimo sistemą atsiliepė kiek atlaidžiau: „Ji tikrai gera, tačiau pamažu smunka dėl mokinių požiūrio į mokslus.“
