Neįgyvendino rekomendacijų
Įsakymas dėl Žemaitijos kolegijos neakreditavimo pasirašytas sausio 29 dieną.
„Kol kas vienintelė aukštoji mokykla, kurios pakartotinis vertinimas yra neigiamas“, – BNS sakė laikinai Studijų kokybės vertinimo centro direktorės pareigas einanti Nora Skaburskienė.
Pirmą kartą Žemaitijos kolegija neigiamai įvertinta 2012 metais, praėjusių metų spalio mėnesį vyko pakartotinis jos veiklos vertinimas. Jeigu per pakartotinį vertinimą aukštosios mokyklos veikla įvertinama teigiamai, ji akredituojama šešeriems metams, jeigu neigiamai, išvis neakredituojama.
Jau 2012 metais Žemaitijos kolegijos veikla neigiamų vertinimų sulaukė dėl strateginio valdymo trūkumų. 2015 metais ekspertai nustatė, kad kolegija per trejus metus nepašalino esminių savo veiklos trūkumų ir neįgyvendino daugumos praėjusio vertinimo metu ekspertų pateiktų rekomendacijų, tai neigiamą įtaką padarė ir kitoms aukštosios mokyklos veiklos sritims.
„Situacija kolegijai labai nepalanki, labai stipriai mažėja stojančiųjų skaičius, regionuose tas juntama itin aštriai. Ekspertai ir išvadose citavo skaičius, kaip drastiškai keitėsi, kolegijai sunkiai sekėsi suvaldyti ir iškritimų skaičių, tai su emigracija labai stipriai susiję. Tai žlugdė kolegijos veiklą“, – BNS sakė N.Skaburskienė.
Anot jos, ekspertai pažymėjo, kad nepadaryta strateginių sprendimų, o tai paveikė ir studijų sritį.
„Užtikrinti darbą, dėstytojų krūvį yra sudėtinga, kai drastiškai mažėja studentų“, – teigė Studijų kokybės vertinimo centro laikinoji vadovė.
Neatlaikė konkurencijos
„Mes nepajėgiame konkuruoti su miestuose esančiomis kolegijomis. Ta finansavimo, priėmimo tvarka, smarkiai mažėjantis gyventojų skaičius regionuose atvedė mus prie to. O kai mažai studentų, sakoma, kad strategiškai netvarkingai gyvename“, – Žemaitijos kolegijos uždarymo priežastis BNS vardijo jos direktorius Jonas Bačinskas.
Jo duomenimis, 2009 metais, kai priimtas naujas Mokslo ir studijų įstatymas ir pakeista studijų finansavimo, priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, Žemaitijos kolegijoje studijavo 2400 jaunuolių, dabar jų liko šiek tiek per 600.
„Kai reikia žmonėms patiems mokėti už studijas, kaip jie patys sako: mums geriau važiuoti į universitetus“, – tvirtino J.Bačinskas.
Jo teigimu, studentų mažėjimui įtakos turėjo ir emigracija.
Žemaitijos kolegiją dažniausiai rinkdavosi aplinkinių maždaug 15 rajonų gyventojai. Pasak direktoriaus, reikalingiausios buvo technologijos studijų programos: geodezija ir žemėtvarka, automobilių techninis aptarnavimas, elektros įrenginių eksploatavimas.
Įsakymas dėl Žemaitijos kolegijos neakreditavimo pasirašytas sausio 29 dieną
„Dėl studijų kokybės ir ekspertai nieko blogo negalėjo pasakyti. Studijų kokybė – gera, bazė – gera, dėstytojai – geri“, – tvirtino aukštosios mokyklos vadovas.
Su kuo piršlybos – neaišku
J.Bačinsko teigimu, Žemaitijos kolegija turėtų būti ne likviduota, o reorganizuota. Vietoj jos tose pačiose patalpose turėtų būti įsteigtas kitai aukštajai mokyklai priklausantis Žemaitijos studijų centras.
Direktorius garantavo, kad studentai didelių permainų nepajus.
„Trečiakursiai studentai pilnai baigs, ką pradėję. Kitiems bus sudarytos sąlygos studijuoti. Darbuotojai irgi labai nenukentės. Administraciją labiau palies. Sakykime, direktoriaus pozicijos nelieka. Darbuotojams ir studentams didelių nuostolių nebus“, – BNS sakė J.Bačinskas.
Tačiau pirmakursių priėmimo šiemet Žemaitijos kolegija neorganizuos.
„Priėmimo neturėtume daryti, jis po kita vėliava turėtų eiti. Iki to laiko, tikiuosi, kad bus žinoma, su kuo bus tos piršlybos padarytos“, – kalbėjo direktorius.
Pasak Studijų kokybės vertinimo centro laikiniosios direktorės, Švietimo ir mokslo ministerijoje bus sudaryta darbo grupė, kuri spręs dėl tolesnio studentų likimo.
Žemaitijos kolegiją dažniausiai rinkdavosi aplinkinių maždaug 15 rajonų gyventojai
„Be abejo, pirmiausias rūpestis yra dėl studentų. Ministerijoje bus sudaryta speciali grupė, kuri spręs dėl tolesnio studentų likimo, kur juos būtų galima perkelti, kad jie galėtų baigti studijas, kad jų lūkesčiai būtų pagrįsti, kaip toliau naudos materialinę bazę“, – aiškino N.Skaburskienė.
Ministerija taip pat privalės panaikinti Žemaitijos kolegijos veiklos leidimą, o galutinį sprendimą dėl šios aukštosios mokyklos priims Vyriausybė, kuri yra steigėja.
Žemaitijos kolegija yra valstybinė aukštoji mokykla, kuri įsteigta 2002 metais reorganizavus Rietavo žemės ūkio mokyklą.
Nuo 2003 metų ji turi tris fakultetus Rietave, Telšiuose, Mažeikiuose. Čia vykdomos pirmos pakopos studijų programos, organizuojami trumpi suaugusiųjų mokymo kursai bei specialūs tam tikroms įmonėms skirti kursai.
Vertins dar dvi kolegijas
N.Skaburskienė BNS patvirtino, kad šiemet bus sprendžiama dar dėl dviejų kolegijų likimo.
„Šiemet antroje metų pusėje bus vertinama Klaipėdos valstybinė kolegija ir privati kolegija Ignaco Lojolos. Jos per pirmąjį įvertinimą taip pat buvo įvertintos neigiamai“, – sakė Studijų kokybės vertinimo centro laikinoji vadovė.
Lietuvoje veikia 20 universitetų ir 23 kolegijos.
