Kelias nebuvo lengvas – buvo džiaugsmo ir nusivylimų
Aistė Pagirienė, Jaunuolių dienos centro direktorės pavaduotoja, anksčiau dirbo specialiojoje mokykloje su negalia turinčiais vaikais, o dabar su suaugusiais: „Daugelį mūsų įstaigos lankytojų pažįstu nuo jų vaikystės, nes baigę specialiąją mokyklą perėjo į Jaunuolių dienos centrą.“
Socialine darbuotoja įdarbinta A.Pagirienė iš karto buvo įtraukta į projektinę veiklą – iš pradžių su nacionaliniais projektais ir palaipsniui perėjo prie tarptautinių. Nuo 2006 metų A.Pagirienė dalyvauja projektinėje veikloje kaip dalyvė, iniciatorė ir koordinatorė.
Įgijusi daug įvairios patirties darbe su intelekto negalia turinčiu jaunimu ir projektinėje veikloje, prieš 6-erius metus A.Pagirienė laimėjo konkursą ir buvo paskirta direktorės pavaduotoja socialiniam darbui. „Negalėčiau pasakyti, kad šis kelias buvo lengvas. Reikėjo įgyti daug naujų kompetencijų, mokytis kitaip bendrauti su kolegomis, labiau pažinti save, išmokti būti tikru lyderiu bei vesti komandą teisingu keliu. Buvo visko, nusivylimo savimi ir kitais, džiaugsmo ir palaikymo. Dabar tvirtai tikiu, kad esu ten, kur ir turiu būti“, – pasakoja A.Pagirienė.
Dirbdama vadovaujamą darbą, A.Pagirienė daugiau laiko skiria administracinėms užduotims ir šiek tiek ilgisi bendravimo su jaunimu, tačiau visada, radusi laisvą minutę, būtinai užsuka į jaunuolių grupę paklausti, kaip jiems sekasi: „Į mano kabinetą taip pat užeina jaunuoliai, papasakoja, ką veikia, pasidalija savo džiaugsmais.“
Padeda tobulėti, mokytis ir įgyti naujų kompetencijų
Jaunuolių dienos centras kiekvienais metais įgyvendina po 13–15 nacionalinių ir tarptautinių projektų.
„Tai projektai skirti neįgalaus jaunimo ir darbuotojų tobulėjimui. Įgyvendinant projektus tenka dažnai keliauti į kitas organizacijas užsienio šalyse. Tokių kelionių metu tiek jaunimas, tiek darbuotojai visapusiškai tobulėta, atranda idėjų, mokosi naujų darbo metodų, susipažįsta su kitomis kultūromis, užmezga kontaktus ateities projektams“, – pasakoja A.Pagirienė.
Tarptautinių projektų dėka gimsta ne tik daug naujovių, bet kartu tobulėja ir visa bendruomenė, pozityviai keičiasi visuomenės nuomonė apie intelekto sutrikimą turinčius asmenis.
„Pasaulis tobulėja, naujausios technologijos užkariauja pasaulį, todėl labai svarbu neatsilikti. Įgyvendiname ir nemažai projektų, susijusių su technologijomis, kurios pritaikytos žmonėms su negalia: kuriamos specialios programėlės, padedančios neįgaliajam susigaudyti savo biudžete, susiplanuoti dieną, saugiai naršyti internete ir pan. Yra projektų, skirtų socialinio darbo profesionalams, kaip naudojantis naujausiomis technologijomis tobuliau dirbti su negalia turinčiais žmonėmis. Svarbu norėti ir domėtis naujovėmis“, – teigia A.Pagirienė.
Požiūris į suaugusiųjų švietimą keičiasi pozityvia linkme
Anot A.Pagirienės, požiūris į suaugusiųjų švietimą Lietuvoje keičiasi pozityvia linkme: „Kai jaunystėje mokiausi, mane supo vien bendraamžiai. Dabar universitetuose, kolegijose ar seminaruose gali sutikti bet kokio amžiaus žmonių. Pati savo mokymosi procesą baigiau būdama 30 metų ir maniau, kad to užteks, tačiau dabar suprantu, kad mokymasis vyksta visą gyvenimą – reikia tik noro ir laiko.“
Šiais laikais yra labai daug galimybių mokytis ir net nemokamai. Erasmus +, EPALE programos suteikia puikias galimybes suaugusiesiems mokytis, kelti kvalifikacijas ir siekti savo svajonių.
„Čia galima dalyvauti konferencijose, mokymuose, projektuose, kur susirenka įvairių šalių profesionalai, tai suteikia galimybę semtis gerosios patirties ir tobulėti“, – sako A.Pagirienė.
Mokymai vyksta kiekvieną dieną ir Jaunuolių dienos centre, paslaugų gavėjai įgyja tokių įgūdžių, kurių jiems prireikia kasdieniniame gyvenime.
„Šiuo metu vyksta mokymai merginoms su negalia, kad atpažintų įvairaus pobūdžio smurtą, išmoktų apsisaugoti. Taip pat vyksta mokymai kaip tapti savanoriu, bendrauti su kitais žmonėmis, mokytis gero elgesio taisyklių“, – pasakoja direktorės pavaduotoja.
Neįgaliųjų įdarbinimo problema vis dar aktuali
Pasak A.Pagirienės, neįgaliųjų įdarbinimo problema Lietuvoje vis dar aktuali: „Visuomenė nuvertina jų gebėjimus ir mano, kad jie neturi įgūdžių dirbti ir gyventi savarankiškai. Darbdaviai bijo įdarbinti neįgalų asmenį, nes mano, kad jis nesusitvarkys su užduotimis, nesutars su kolegomis, kils kitų problemų.“
Jaunuolių dienos centras stengiasi prisidėti prie šios problemos sprendimo. „Norime parodyti savo paslaugų gavėjų galias ir įrodyti, kad jie gali dalyvauti įvairiuose projektuose, DUADAY dienose (kurių metų darbdaviai kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas ir darbo roles), savanoriauti vaikų darželiuose, senelių globos namuose, ugdyti darbinius įgūdžius verslininkų dėka“, – pasakoja A.Pagirienė ir didžiuojasi Jaunuolių dienos centro lankytoja, kuri įsidarbino viešbutuke kambarių tvarkytoja – iš gaunamų pajamų ji gali save išlaikyti ir savarankiškai gyventi.
Nuo 2024 metų startuoja socialinių dirbtuvių projektas, kuris suteiks darbo vietas 24-iems intelekto sutrikimą turintiems asmenims.
„Nekantriai laukiame ir džiaugiamės būsimais pokyčiais bei tikime, kad tai suteiks daug džiaugsmo ir galimybių žmonėms su negalia“, – būsimais darbais dalijasi A.Pagirienė.
Darbas su intelekto sutrikimą turinčiais asmenimis reikalauja daug kantrybės, empatijos, pasitikėjimo bei paprasto noro bendrauti su jais, kaip lygus su lygiu.
„Tik artimiau su jais susipažinęs suprasi, kokie jie yra nuostabūs, unikalūs ir draugiški, kiek daug turi gebėjimų bei galių. Svarbu, kad jie nejaustų gailesčio, nuvertinimo, žinotų, jog kartu su visais gali mokytis, išmokti, atlikti pasirinktą darbą“, – teigia Jaunuolių dienos centro direktorės pavaduotoja A.Pagirienė.
Švietime dirba visą gyvenimą
Vaiva Balčėtienė, Panevėžio rajono švietimo centro metodininkė, Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) veiklų koordinatorė prie Panevėžio rajono švietimo centro prisijungė šių metų vasarį, tačiau suaugusiųjų švietimo srityje dirba 28-erius metus, iš kurių 6-erius švietimo valdyboje.
V.Balčėtienė švietime dirba visą gyvenimą – daugiau nei 2 dešimtmečius ikimokyklinio amžiaus vaikų mokytoja, šešerius metus vadovo vaikų darželiui–lopšeliui. Perėjusi į suaugusiųjų švietimą ji sako, kad tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir senjorų yra daug bendrų bruožų:
„Ir vieni, ir kiti yra labai nuoširdūs, jiems viskas įdomu. Tarpinio amžiaus suaugusieji kažkur išbarsto šį nuoširdų susidomėjimą gyvenimą. Dar vienas bendras bruožas – senyvo amžiaus žmonėms reikia daugiau globos, o vaikais reikia pasirūpinti kitaip. Su suaugusiais labai įdomu dirbti, nes jie turi daug žinių ir patirties, gali ja pasidalinti.“
Reikia atviros širdies
V.Balčėtienė daug metų atidavusi vaikų švietimui, pribrendo karjeros pokyčiams ir savo pavyzdžiu puikiai iliustruoja tai, kad visą gyvenimą reikia mokytis, tobulėti ir keistis.
„Norėjau padirbėti su suaugusiais“, – sako V.Balčėtienė ir jai puikiai sekasi – tai rodo jos darbo įvertinimas, „Epale“ andragogo vardo suteikimas. „Šis apdovanojimas man buvo netikėtas, nes Panevėžio rajono švietimo centre dirbu neseniai. Žinoma, tai labai džiugina, skatina siekti naujų aukštumų, neužsisėdėti vienoje vietoje. Kiekvienas įvertinimas skatina eiti į priekį, dar yra kur tobulėti, čia tik vienas iš laiptelių“, – sako V.Balčėtienė.
V.Balčėtienė numačiusi ir asmenines tobulėjimo gaires: „Mane domina dirbtinis intelektas, norėčiau labiau pasigilinti į šią naują sritį. Taip pat tikiuosi atrasti laiko ir patobulinti anglų kalbos įgūdžius.“
Neformaliojo švietimo specialistui, anot V.Balčėtienės, reikia atvirumo, supratingumo, noro tobulėti, domėtis naujovėmis, mokėti priimti žmogų su visais privalumais ir trūkumais: „Reikia atviros širdies, o ne susireikšminimo. Visi esame vienodi.“
TAU klausytojai – nenorintys užsisėdėti namuose senjorai
Dirbant su Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais įdomu ir tai, kad neretai studentai yra vyresni už savo mokytojus.
„Universiteto užsiėmimus lanko 80-mečiai ir vyresni, neretai jiems reikia globos, dėmesio – yra tokių žmonių, kurie nėra buvę Vilniuje. Į TAU užsiėmimus kai kurie atvažiuoja iš tolimiausių Panevėžio rajono kampelių, net kelis kilometrus eina pėsčiomis. Tačiau jie visi yra labai žingeidūs, stengiasi, siekia žinių, viskas juos domina, nenori užsisėdėti namuose“, – pasakoja švietimo centro metodininkė.
V.Balčėtienė koordinuoja TAU veiklą, tariasi su fakulteto dekanais ir universiteto klausytojais, kurie išreiškia savo pageidavimus. Fakultetai bendradarbiauja ir tarpusavyje, ieško bendros veiklos, užmezgė ryšius su Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru.
„Bendraujame ir bendradarbiaujame, jei yra galimybė, išvykstame kartu į keliones su senjorais – juos reikia palydėti, ar suteikti kitokios pagalbos“, – sako koordinatorė.
Metodininkės darbas apima įvairiapusę veiklą – ne tik neformalaus suaugusiųjų švietimo kuravimas, bet ir mokymų, seminarų organizavimas. V.Balčėtienė sako, kad viską įmanoma suspėti, žinant savo darbotvarkę reikia susiplanuoti laiką ir susidėlioti prioritetus.
Panevėžio rajono švietimo centre pirmus metus dirbanti V.Balčėtienė pastebi, kad suaugusiųjų švietimui reikia daugiau sklaidos, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei vietos savivaldos didesnio dėmesio: „Reikėtų ir didesnio finansavimo, platesnio požiūrio į visas problemas – tai padėtų pritraukti senjorus į TAU veiklas iš atokesnių rajonų vietovių.“
„Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, vienijanti suaugusiųjų švietėjus visoje Europoje. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.