Apie tai, kad savivaldybėms teks pačioms prisidėti, jeigu šios sieks išsaugoti nepilnų komplektų klases, rugpjūčio 12-ają pranešė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.
„Žinom, kad Europos Komisija metų metais priekaištauja Lietuvai dėl pernelyg išplėtoto mokyklų tinklo Lietuvoje. [Yra] siekis, kad finansiškai [...] prie neskaitlingų klasių prisidėtų pačios savivaldybės“, – komentavo jis ir kaip pavyzdį paminėjo vieną savivaldybę, kuri nedidelę mokyklą iš savo biudžeto rems 20 tūkst. eurų.
Tačiau tokių savivaldybių – ne viena, o ir sumos kur kas didesnės.
Pagal duomenis, kuriuos galima rasti teisės aktų registre, skirti papildomų lėšų nepilnoms klasėms išlaikyti yra pasiryžusios rajoninės Kėdainių, Alytaus, Kauno, Ignalinos, Ukmergės, Radviliškio, Akmenės savivaldybės bei Neringos savivaldybė.
Ignalinos rajonas mokyklos dėl vienos klasės neuždarinės
Situaciją 15min komentavęs Ignalinos rajono meras Justas Rasikas sakė nenorintis veltis į diskusiją dėl tikslių skaičių apie finansus ar mokinius ugdymo įstaigose, bet teigė žinantis, kad Didžiasalio „Ryto“ gimnazijai vaikų pritrūks.
„Didžiasalio mokykloje, vienoje klasėje – dešimt mokinių, o reikia dvylikos“, – dėstė jis.
„Ir jeigu aš tų dviejų negausiu, jie man neduos išvis nė cento. Kaip jie dabar įsivaizduoja, kur aš pagimdysiu tuos vaikus? Arba aš juos turėsiu vežiot 50 km į Ignaliną, nes rasti tokio kiekio finansavimą vienai klasei yra ką veikt mūsų mažai savivaldybei. [...] Prie mūsų mažo biudžeto tai labai skausminga“, – apgailestavo meras.
Jis pasakojo, kad metų pradžioje savivaldybė biudžetą suformavo pagal „lengvesnes taisykles“, o dabar Vyriausybė, anot jo, „lengvatų nebetaikys ir eina griežčiausiu keliu“: „Įsivaizduojat, metų pradžioje tu pasiskirstai metų pinigus, viduryje metų pasako, ne, mes ten pinigų nebeduosim, o pinigai tai padalinti. Tam, kad galėčiau finansuoti jas (15min – klases), aš turėsiu atimti iš kultūros, iš kitų visokių priemonių.“
Kitose rajono mokyklose vaikų trūkumas, anot J.Rasiko, nebus problema, tačiau Didžiasalyje išlaikyti vieną klasę metams esą kainuos apie 50 tūkst. eurų.
„Mokyklos negaliu uždaryti dėl vienos klasės [...]. Ir kaip aš uždarysiu mokyklą, kur iki artimiausios kitos mokyklos yra virš 40 km?“ – kėlė klausimą meras.
Kaip aš uždarysiu mokyklą, kur iki artimiausios kitos mokyklos yra virš 40 km?
Jis teigė, kad rajone uždaromos ne mokyklos, o klasės ar filialai, kur mokinių per mažai, o kitos ugdymo įstaigos nėra taip toli.
„Mokyklos mes šiais metais neuždarinėsim. Mes kai kuriuos mažiukų filialus uždarinėjam, kur per keturias pirmas klases yra 7–8 vaikai. Tokių nebelaikom ir visus parsivežam į miestą“, – pasakojo J.Rasikas.
Jo manymu, mokyklų finansavimo klausimus sprendžianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų sudaryti darbo grupę.
„Ji, įvertinus mūsų teikiamą argumentaciją, padarytų individualų sprendimą. Valstybei tai kainuotų ne tiek jau daug, bet būtų įvertintas žmogiškumas“, – siūlė J.Rasikas.
Klausiamas apie švietimo kokybę rajone, meras tikino, kad didelių nusiskundimų nėra, o ir šimtukininkų esą netrūksta – šįmet, anot jo, brandos egzaminų metu aukščiausius įvertinimus gavo aštuoni abiturientai.
Radviliškio rajonas pinigų ras nesunkiai
Švietimo kokybe mokyklose, kuriose mažiau mokinių, nesiskundžia ir Radviliškio rajono bendruomenė, 15min teigė rajono meras Antanas Čepononis. Pavyzdžiui, Pociūnėlių pagrindinės mokyklos, kuriai teks skirti papildomų lėšų, auklėtinių pažymių vidurkiai, anot jo, aukštesni nei rajone.
„Nėra jokio pagrindo manyti, kad tose mokyklose, kada yra mažiau mokinių, ugdymo kokybė yra prastesnė“, – tvirtino A.Čepononis.
Radviliškio rajonas mažesnių klasių išlaikymui trijose ugdymo įstaigose mokslo metams numatė skirti 117 tūkst. eurų. Anot mero, šią sumą nebus sudėtinga rasti.
„Mes esame pajėgūs tai finansuoti“, – patikino jis ir pažymėjo, kad rajonas skolų neturi, o finansus planuoja trejiems–ketveriems metams į priekį.
Varianto uždaryti mokyklas, kuriose trūksta vaikų, savivaldybė, A.Čepononio teigimu, net nesvarstė.
„Priėmėme poziciją, kad tiek, kiek mes galėsime, mes bandysime išlaikyti tas mokyklas“, – kalbėjo jis ir pateikė pavyzdį – sakė nematantis tikslo veikti mokyklos skyriui Tyruliuose, kur liko keturi vaikai, bet tikino, kad mokykla, kurios klasėje tetrūksta vieno vaiko, neturėtų užsidaryti.
Žiūrime ir iš tos žmogiškosios pusės, kad vaikai galėtų mokytis tose mokyklose, kuri yra arčiau namų.
„Tarkim, Pociūnėliai (Pociūnėlių pagrindinė mokykla – 15min). Mokiniai mokėsi dešimt metų ir jų lieka septyni, ir jie paskutinius metus turėtų išsikelti iš tos mokyklos, ir keliauti į kitą mokyklą.
Buvome susirinkę su tėvais, su mokytojais, kalbėjomės. Ne tiek gal pinigine prasme sunku surasti pinigų, kiek žmogiškąja prasme neleisti vaikams pabaigti paskutinių jų metų. Yra įstatymas, bet yra ir žmogiškieji faktoriai. Ir visas klases, kurioms mes dabar siūlome skirti papildomus pinigus, žiūrime ir iš tos žmogiškosios pusės, kad vaikai galėtų mokytis tose mokyklose, kuri yra arčiau namų“, – aiškino meras.
Kėdainių rajonas stokoja 22 mokinių
Uždaryti mokyklų neketina ir Kėdainių rajono savivaldybė, 15min informavo mero patarėja viešiesiems ryšiams Jorūnė Liutkienė.
„Alternatyvos dėl mokyklų reorganizavimo, pertvarkymo nesvarstytos, nes Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrasis planas nenumato mokyklų reorganizavimo“, – nurodė ji.
Kėdainių rajone savivaldybės ramsčio sulauks Josvainių gimnazijos Pernaravos ir Skaistgirių skyriai bei Dotnuvos, Miegėnų, Surviliškio Vinco Svirskio, Truskavos pagrindinės mokyklos.
„Reikalavimų (8 mokiniai klasėje) neatitinka 14 klasių komplektų, trūksta 22 mokinių“, – rašoma savivaldybės sprendimo projekte. Šių klasių išlaikymas, kaip 15min nurodė J.Liutkienė, metams savivaldybei kainuos 197 808 eurus.
„Iš mokyklų, kurioms bus skiriamos papildomos lėšos, mokinių tėvų skundų dėl ugdymo kokybės negauta. Bendruomenės bus patenkintos, nes skyrus lėšas, vaikams nereikės mokytis jungtinėse klasėse“, – išdėstė mero patarėja. Tiesa, ji pridūrė, kad lėšas tikrai nebus taip lengva rasti.
Skyrus lėšas, vaikams nereikės mokytis jungtinėse klasėse.
Alytaus rajone ant ribos – keturios klasės
Alytaus rajonas, priimdamas sprendimą skirti lėšų per mažoms klasėms, apsidraudė – anot savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Vitanos Bručienės, kol kas nežinia, kiek tai pareikalaus finansų, nes nežinia, kiek ir kokio dydžio bus klasių komplektai.
„Skaičiai kol kas nežinomi. Ant ribos yra 4 klasių komplektai (tai yra, kuriose yra mažiau nei 8 mokiniai) Makniūnų, Punios, Ūdrijos pagrindinio ugdymo skyriuose.
Galutinis klasių komplektavimas bus aiškus sutvarkius 2019–2020 metų duomenis Mokinių registre, o tai paprastai trunka iki rugsėjo 5 dienos“, – paaiškino ji.
Specialistės teigimu, savivaldybė nekeitė švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo plano, todėl ir apie mokyklų uždarymą kol kas nėra kalbos.
„Mokyklų uždaryti neplanuojama. Tačiau niekas negali nuspėti tokios situacijos, kaip buvo pernai su viena pagrindinio ugdymo mokykla, į kurią rugsėjo 1-ąją neatėjo nė vienas mokinys. Tokiu atveju kitos išeities nėra, kaip tik savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl mokyklos uždarymo“, – komentavo V.Bručienė.
Savivaldybė, anot jos, blogų atsiliepimų dėl švietimo kokybės rajone nesulaukia, o ją esą stengiamasi užtikrinti kuo geresnę neatsižvelgiant, ar savivaldybė skiria lėšų, ar ne.
„Savivaldybės tarybos sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai kad lėšų, jeigu reikės, rasime. Vaikų ugdymui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – pažymėjo specialistė.
Kauno rajonas nenori merdėjančios provincijos
Kauno rajone mokinių stokoja keturios ugdymo įstaigos: Domeikavos gimnazijos Užliedžių skyriaus ir Šlienavos pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės, Panevėžiuko mokyklos-daugiafunkcio centro ketvirtoji klasė ir Neveronių gimnazijos IV klasė.
Savivaldybei jų išsaugojimui teks skirti apie 59 670 eurų.
„Suprasdami, kad be mokyklos atokus miestelis yra pasmerktas merdėti, Kauno rajono savivaldybės vadovai stengiasi šias ugdymo įstaigas išlaikyti. To pageidauja ir vietos bendruomenės“, – 15min nurodė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas.
Anot jo, lėšų suma, kurią teks atseikėti mažų klasių išlaikymui, dar gali keistis – esą yra nemažai klasių, kuriose iki komplekto trūksta vieno ar dviejų vaikų.
Preliminariais skaičiavimais, Ukmergės rajono savivaldybė nedidelių klasių išsaugojimui keturiems mėnesiams skirs 10 278 eurus, Neringa – 23 tūkst. eurų, Akmenės rajonas metams – 30 tūkst. eurų.
Pagal mokyklų tinklo kūrimo taisykles, mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje, vykdančioje pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, yra aštuoni vaikai, vykdančioje vidurinio ugdymo programą – dvylika.